| Abstract: | Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė žmogaus kūną akcentuoja, kaip ženklą, kuris gali reprezentuoti rasę, lytį, amžių, socialinį statusą ar vaidmenį, o kūno kalba – emocijas ir jausmus. Visuomenę galima analizuoti remiantis lyčių diskursu, turtingu socialinių, politinių ir kultūrinių procesų, formuojančių lyčių identitetą, stereotipus ir idealus. Vykstant XX a. socialiniams pokyčiams, keitėsi moters vaidmuo ir požiūris į ją. Lygiagrečiai kito ir vyro tapatumas. Kai kurios socialinės subkultūros istorijoje ir moksluose ilgą laiką nebuvo išryškintos ir nagrinėjamos. Tai – marginalinės (homoseksualai – gėjai ir lesbietės bei neįgalieji) grupės. Jos dažnai jautė savos visuomenės ignoravimą, diskriminaciją ir agresiją. Feministinis judėjimas XX a. antrojoje pusėje paspartino įvairius sociumo pokyčius visame pasaulyje. Tuo pačiu metu atsirado ir šiuolaikinis šokis – sudėtingas reiškinys mene. Tyrėjai nenubrėžia aiškios jo pradžios ar pabaigos, jame persipina įvairios šokio technikos, o šokėjai išlaisvinami iš griežtos judesio abėcėlės. Šiuolaikiniame šokyje pateikiama ir kvestionuojama tradicinė (moters ir vyro) ir marginalinė (homoseksualų ir neįgaliųjų) kūno raiška paskatino analizuoti šiuolaikinį šokį socialiniame ir kultūriniame kontekste. Diplominio darbo objektas yra kūno socialiniai atspindžiai šiuolaikiniame šokyje: tradiciniai (moters ir vyro) ir marginaliniai (homoseksualų ir neįgaliųjų). Darbo objekto laukas – Europos ir Lietuvos šiuolaikinio šokio spektakliai, sukurti per pastaruosiuos tris dešimtmečius. Objektas tiriamas atliekant vertikalią (istorinę) ir horizontalią (socialinę, kultūrinę) analizę. Įgyvendinus užsibrėžtą tikslą ir iškeltus uždavinius galima teigti, kad šiuolaikinėje visuomenėje kūnas suvokiamas kaip besiformuojanti ženklų sistema, susijusi su aplinkos veiksniais. Kūno tobulinimas suvokiamas kaip natūralus, nenutrūkstamas procesas, kurio pagrindinis tikslas – poreikių ir troškimų tenkinimas. Pagrindine kūno funkcija tampa reprezentatyvumas. Šiuolaikiniame šokyje, kuris yra laisva interpretacija, perteikiami skirtingi moters vaizdavimo modeliai ir stereotipai, o besikeičiantys vyrų socialiniai vaidmenys, stereotipai, santykiai ir pati kaita yra hiperbolizuojami. Šiuolaikinis šokis yra ta meno forma, kuri gali tiesiogiai perteikti negalią turinčio subjekto asmeninę patirtį, padėti visuomenei pažinti ir prisijaukinti negalią kaip reiškinį ir neišvengiamybę. Ši meno forma per kūno raišką leidžia žiūrovui atpažinti socialines subkultūras, manipuliuoja nusistovėjusiais požiūriais ir priimtomis normomis. Šokis gali būti tinkama meno forma ugdyti ir skatinti visuomenės toleranciją.
A contemporary consuming society emphasizes a human body as a sign that represents a race, gender, age, social status or role and a body language that highlights emotions and feelings. A society could be analysed on the basis of a gender discourse. It is rich with social, political and cultural processes shaping gender identities, stereotypes and ideals. Changes in the 20th century influenced the alterations in a woman’s roles ant attitudes towards her. A man’s identity was changing as well. Some social subcultures have not been defined and analysed in history or in science. These subcultures are considered to be marginal groups: gays, lesbians and disabled. Very often they felt the ignorance, discrimination and aggression. In the second half of the 20th century the feminist movement speeded social changes all over the world. At that time a contemporary dance appeared as a complex phenomenon in art. Researchers do not outline its clear beginning or the end. It is a mix of various techniques and dancers are free from a strict movement alphabet. Representation and questioning of traditional (a woman and a man) and marginal (homosexuals and disabled) reflections of a body in a contemporary dance influenced the analysis of a contemporary dance in the social and cultural context. The subject of a diploma paper is the body’s social reflections in a contemporary dance: traditional (a woman and a man) and marginal (homosexuals and disabled). The field of the subject is European and Lithuanian performances of the contemporary dance created in the last three decades. The investigation of the subject is based on the vertical (historical) and horizontal (social, cultural) analysis. After reaching the defined aim and objectives of the paper, it is possible to state that in a contemporary society the body is understood as a developing sign system interdependent with surrounding factors. The perfection of the body is taken as a natural permanent process which aim is the implementation of needs and desires. The main function of the body becomes its representation. Different woman’s models and stereotypes depicted in the contemporary dance are a free interpretation. The changes in men’s social roles, stereotypes and relations are hyperbolized. The contemporary dance is the art form that can reveal directly the experience of a disabled, help the society to know and understand the disability as a phenomenon and inevitability. This form of art allows the audience to recognize social subcultures, to manipulate the traditional attitudes and norms. The dance can be the form of art that educates and fosters tolerance in a society. |
