| Abstract: | Tarptautinėse organizacijose, tokiose kaip ES ir NATO mažosios valstybės sudaro didžiąją dalį stojančių naujų narių. Šio skaičiaus augimas rodo, kad jų galimybėms veikti ir veiklai Aljanse turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys. Pastarosios, turėdamos ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius bei silpnos kariniu požiūriu, siekdamos didinti savo indėlį bei daryti poveikį Aljanso saugumo politikai, susiduria su tam tikrais iššūkiais ir sunkumais, sąlygotais galios ir įtakos trūkumo, tai daro mažųjų valstybių veiklą Aljanse specifišką ir vertą dėmesio. Baltijos šalims dėl pastarųjų šimtmečių istorinės patirties saugumo klausimas buvo ir yra itin aktualus. Atgavusios nepriklausomybę jos turėjo apsispręsti dėl saugumo politikos plėtojimo krypčių, o pasirinkus narystę NATO, kaip saugumą užtikrinančią organizaciją, ir į ją įstojus, atsirado nauji iššūkiai ir problemos, siekiant sėkmingai veikti Aljanse bei paveikti sprendimų priėmimą tais klausimais, kuriais pastarosios turi nacionalinių interesų. Nors buvo galima tikėtis, kad akademiniuose sluoksniuose narystė NATO sukels naujų diskusijų bei tyrimų nagrinėjant Baltijos valstybių veiklą, tačiau Baltijos šalims pasiekus ilgalaikį narystės Aljanse uždavinį, apie NATO pradėta rašyti ir kalbėti vis mažiau, o poveikio analizių šios organizacijos politikai aptikti nepavyko. Šis tarpas akademiniuose leidiniuose paskatino iniciatyvą ir būtinybę pažvelgti į Baltijos valstybių veiklą Aljanse, bandant suprasti, ko jos siekia ir kokias priemones pasitelkia, bandant atrasti ir šių mažųjų valstybių įtakos NATO saugumo politikai apraiškų, kas rodytų sėkmingą Baltijos trijulės veiklą Aljanse. Todėl šio darbo tikslas - išanalizuoti Baltijos valstybių veiklą NATO, siekiant sėkmingai prisidėti prie Aljanso veiklos ir daryti poveikį joms palankių sprendimų priėmimo procesuose. Hipotezė – Nepaisant turimos palyginti mažos santykinės galios, Baltijos valstybės pakankamai efektyviai formuoja Aljanso politiką sau naudinga linkme. Vykdant tyrimą ir buvo siekiama ištirti Baltijos šalių veiklą Aljanse ieškant pastarųjų valstybių poveikio NATO saugumo politikai apraiškų ir tokiu būdu norint patvirtinti ar paneigti išsikeltą hipotezę. Tam buvo išskirtos mokslinėje literatūrose sutinkamos teorinės prielaidos sėkmingai mažųjų valstybių veiklai tarptautinėse organizacijose bei konkrečiai NATO. Praktinėje dalyje jos buvo panaudotos kaip Baltijos valstybių poveikio NATO saugumo politikai vertinimo kriterijus. Atlikus tyrimą, išsikelta pagrindinė hipotezė buvo patvirtinta - nepaisant turimos palyginti mažos santykinės galios, Baltijos valstybės pakankamai efektyviai formuoja Aljanso politiką sau naudinga linkme.
There is a new tendency in International organizations such as the EU and NATO – from new members joining these organizations small state forms biggest group. The growth in the number indicates that their activities and ability to influence Alliance security policy should be given appropriate attention. These states, has limited human and financial resources and weak military power. In order to increase their contributions and influence in Alliance, they face certain challenges and difficulties, caused by a lack of power and influence, it makes the small states in the Alliance - specific and worthy of attention. Because of the Baltic States historical experiences for the past centuries, security issue has been and still is particularly relevant. After gaining independence they had to decide on a security policy development directions. After selecting the membership in NATO as an organization to ensure the safety, and reaching this goal - new challenges and problems appeared. In particular - how to operate in NATO successfully, and how to influence Alliance decision - making process in matters of national interest. Although, it was expected that membership in NATO will lead to new discussions and researches in the context of the Baltic States, however after Baltic countries reached a long-term objective of the membership in Alliance, the number of researches done on the issue, decreased. Particularly, On the Baltic states impact on NATO policy – no literature could be found. This gap in academic research has led the initiative, and the need to look into the Baltic countries in the Alliance. In an attempt to understand what they seek and what kind of measures they have to use in order to be successful. Therefore, the aim of paper - to analyze the Baltic states in NATO, in order to find manifestations of successful contribution to the Alliance's activities which represents influence in decision-making processes in their favour. The pursuit of study of the Baltic countries in the Alliance was in order to find the latter's impact on NATO's security policy, and thus to confirm or deny the below mentioned hypothesis. After investigation, the underlying hypothesis was confirmed - in spite of the relatively low relative power, the Baltic States effectively enough to shape Alliance policy in a favorable direction. |
