Soft Power Dilemma in the Case of Japan's Position in the Six-Party Talks. Comparative Analysis of the Article Headlines in The Japan Times and Yomiuri Shimbun

Abstract

The object of this thesis is Japan’s position in the Six-Party Talks as an example case of the concept of soft power dilemma and the representation of this position in Japanese dailies The Japan Times and Yomiuri Shimbun (読売新聞) during the period of the Six-Party Talks (2003–2007). Soft power dilemma concept was presented by political scientist from South Korea Geun Lee, who compared Japan’s and China’s positions in the Six-Party Talks. This thesis is using Lee’s idea for the hypothesis that Japan’s position towards North Korea led to soft power dilemma, and tests it by the content analysis of two Japanese newspapers’ article headlines. The aim of the thesis is to analyze the media representations of Japan’s position in the Six-Party Talks through the theoretical approach of soft power dilemma. The objectives are: to present the conceptual framework of soft power dilemma by Lee, which combined soft power and two-level games theoretical framework; to analyze the reasons of why Japan’s policy in the Six-Party Talks resulted in soft power dilemma by pointing out international and domestic factors influencing Japan’s position; as well as to analyze how Japan’s position in the Six-Party Talks is presented in its media by comparative content analysis of the article headlines from two dailies, The Japan Times and Yomiuri Shimbun. The thesis came to the conclusions that soft power dilemma concept, which is a part of the whole Lee’s theoretical framework of soft power theory, represents the situation when soft power strategy exercised by the country on both domestic and international level brings favorable results to that country on domestic but not international level or vice versa. After analyzing the international and domestic factors shaping Japan’s policy in the Six-Party Talks, one can see that Japan’s position in the Six-Party Talks was affected by Japan-United States relations, Japan’s relations with other East Asian countries, and security issues, related to North Korea. Meanwhile the domestic factors include political organs, interest groups, media and public opinion. The latter factors gave stronger impact on society and adopted a rather negative approach towards North Korea, which confirms statement that Japan’s emphasis of the abduction issue during the Six-Party Talks is a soft power strategy for accumulating support domestically, but did not give positive results internationally. The comparative newspaper headlines analysis showed that major issues are security and abduction issue. What is more, the articles reflected negative or neutral image of North Korea in both newspapers which led to the result that the escalation of the issue of abduction worked for Japan as soft power category aiming at accumulating support domestically, but failed to strengthen its position internationally. All these factors led to what Lee called soft power dilemma.

Šio darbo objektas yra Japonijos pozicija šėšiašalėse derybose kaip švelniosios galios dilemos sąvokos atvejis ir šios pozicijos atvaizdavimas Japonijos dienraščių The Japan Times ir Yomiuri Shimbun (読売新聞) antraštėse šešiašalių derybų metu (2003–2007). Švelniosios galios dilemos sąvoką pristatė Pietų Korėjos politologas Geun Lee, lygindamas Japonijos ir Kinijos pozicijas šešiašalėse derybose. Darbe Lee idėja, jog Japonijos pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu šešiašalėse derybose yra švelniosios galios dilemos atvejis iškeliama kaip darbo hipotezė, kuri tikrinama šią poziciją sąlygojusių faktorių bei minėtų dienraščių antraščių analize. Darbo tiklas yra išanalizuoti Japonijos pozicijos šešiašalėse derybose atvaizdavimą Japonijos spaudoje, pasitelkiant švelniosios galios dilemos koncepsiją. Darbo uždaviniai yra pristatyti švelniosios galios dilemos sąvoką Lee švelniosios galios teorijos kontekste; pateikti Japonijos poziciją lėmusių išorinių ir vidinių faktorių analizę; taip pat atlikus Japonijos dienraščių The Japan Times ir Yomiuri Shimbun antraščių palyginamąją turinio analizę pateikti išvadas, kaip Japonijos pozicija reprezentuojama Japonijos spaudoje. Darbo rezultatai parodė, jog švelniosios galios dilema, kuri yra Lee siūlomos švelniosios galios teorijos struktūros dalis, apibūdina situaciją, kai valstybės vykdoma švelniosios galios strategija tarptautiniu ir lokaliu lygmenimis atneša palankius rezultatus lokaliame lygnemyje, bet nepalankius tarptautiniame lygmenyje ir atvirkščiai. Tai pat, išanalizavus išorinius ir vidunius faktorius, sąlygojusius Japonijos poziciją daugiašalėse derybose, pastebėta, jog šią poziciją įtakojo santykiai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, taip pat santykiai su kitomis Rytų Azijos valstybėmis, bei pavojus šalies saugumui, kylantis iš Šiaurės Korėjos. Tuo tarpu vidiniai faktoriai apima politinius organus, kaip pavyzdžiui valdančioji Liberalų demoktratų partija ir Ministro Pirmininko kabinetas; taip pat interesų grupes, daugiausiai susidedančios iš organizacijų, besirūpinančių Šiaurės Korėjos vykdytų Japonijos piliečių pagrobimų atvejų eskalavimu; bei spauda ir viešoji numonė, kurios yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą įtakojančios, bei prisidėjusios prie neigiamo Šiaurės Korėjos įvaizdžio formavimo Japonijos visuomenėje. Japonijos dienraščių antraščių lyginamoji turinio analizė parodė, jog daugiausiai randama straipsnių skirtų Japonijos piliečių pagrobimų ir saugumo problematikai, kuriuose pateikiamas neigiamas Šiaurės Korėjos įvaizdis. Minėtų temų, ypač pagrobimų, eskalavimas spaudoje veikė kaip švelniosios galios priemonė, siekianti gauti vidinę paramą, bet nesugebėjusi sutvirtinti Japonijos pozicijos tarptautiniu lygmeniu. Visa tai lėmė, jog Japonijos švelniosios galios strategija baigėsi švelniosios galios dilema.