Atsipalaidavimo užsiėmimų, taikant progresuojančią raumenų bei biogrįžtamojo ryšio relaksacijas, galimybės mažinant psichofiziologinę įtampą

Tyrimo tikslas - palyginti progresuojančios raumenų relaksacijos bei relaksacijos panaudojant biogrįžtamojo ryšio aparatą, efektyvumą mažinant psichologinės ir fiziologinės įtampos rodiklius. Tyrime dalyvavo 90 Vytauto Didžiojo universiteto 1-6 kurso studentai: 71 mergina ir 19 vaikinų. Progresuojančios raumenų relaksacijos grupėje dalyvavo 30 tiriamųjų, biogrįžtamojo ryšio relaksacijos grupėje – 29, lyginamojoje grupėje – 31. Tiriamiesiems buvo vedami 2 tipų 20-30 min. trukmės užsiėmimai. Progresuojančios raumenų relaksacijos užsiėmimuose dalyvaudavo po 1-6 žmones. Taikant biogrįžtamojo ryšio relaksaciją, užsiėmimas buvo vedamas kiekvienam asmeniui atskirai po vieną. Tyrime buvo naudojami šie metodai: nerimastingumo skalė (STAI, 1983) skirta suaugusiems (Forma Y), pykčio kontrolės (STAXI – 2, 1999), Zungo depresijos skalė (1981), Vebster (1984) sukurtas žmogaus silueto atvaizdas. Anketavimas buvo atliktas dviem etapais. Pirmąjį kartą anketavimas buvo atliekamas prieš psichofiziologinį tyrimą, antrąjį kartą tiriamasis buvo tiriamas analogiška procedūra, tačiau jau po 4 relaksacijos mokymo užsiėmimų (iš viso buvo 6 susitikimai). Biogrįžtamojo ryšio aparato NEXUS - 10 pagalba buvo fiksuojami odos varžos, odos temperatūros, pulso ir kvėpavimo dažnio rodikliai. Tyrimo rezultatai parodė, jog asmenų, dalyvavusių progresuojančios raumenų relaksacijos ir biogrįžtamojo ryšio relaksacijos užsiėmimuose, subjektyviai suvokta raumenų įtampa relaksacijos užsiėmimo metu mažėja. Po progresuojančios raumenų relaksacijos užsiėmimų ciklo subjektyviai suvokta raumenų įtampa sumažėjo, o biogrįžtamojo ryšio relaksacijos grupėje statistiškai patikimai nepakito. Po relaksacijos užsiėmimų ciklo abiejuose eksperimentinėse grupėse fiziologinės įtampos rodikliai sumažėjo, bet progresuojančios raumenų relaksacijos grupės tiriamiesiems aptikti odos varžos, kvėpavimo dažnio ir odos temperatūros pokyčiai, o biogrįžtamojo ryšio relaksacijos grupės tiriamiesiems – odos varžos bei kūno temperatūros pokyčiai. Didesnę nerimo būseną turintiems tiriamiesiems, kuriems buvo taikoma biogrįžtamojo ryšio relaksacija bei progresuojanti raumenų relaksacija, statistiškai patikimai sumažėjo nerimo kaip būsenos ir pykčio kaip būsenos rodikliai. Tiriamųjų, kurių depresiškumo lygis buvo didesnis, po biogrįžtamojo ryšio relaksacijos mokymo užsiėmimų ciklo depresiškumo rodikliai statistiškai patikimai sumažėjo. Progresuojančios raumenų relaksacijos grupėje depresiškumo rodikliai statistiškai patikimai nesiskiria.

The aim of the research was to compare the effectiveness of the progressive muscle relaxation and biofeedback relaxation while reducing the rate of psychological and physiological tension. 90 students from 1 to 6 study years from Vytautas Magnus University took part in this research: 71 (78,9 %) female and 19 (21,1 %) male respondents. In the group of progressive muscle relaxation took part 30 persons (25 females and 5 males), in the group of biofeedback relaxation took part 29 persons (22 females and 7 males), and in comparative group was analyzed 31 person (24 females and 7 males). Respondents were given occupations of two types lasting for about 20-30 minutes. In the practices of progressive muscle relaxation took part from one to six persons while biofeedback relaxation was applied to every single person personally. In this research the following methods were applied: anxiety scale (STAI, 1983) for grown-up persons (Form Y), anger control scale (STAXI-2, 1999), depression scale of Zungas (1981), and the portrayal of the human’s silhouette created by Vebster (1984). The survey was carried out in two phases. The first query was performed before psychophysiological analysis. Respondents were applied the analogous procedure during the second phase but at this time already after four occupations of the relaxation trainings (there were six meetings in total). With the help of biofeedback relaxation apparatus NEXUS-10 the frequency rates of the skin conductance and temperature, pulse and breathing were recorded. The results of the research show that subjectively realized tension of muscles during the relaxation decreased for the persons who took part in the occupations of progressive muscle relaxation and biofeedback relaxation. After the cycle of occupations of progressive muscle relaxation subjectively realized muscle tension decreased while in the group of biofeedback relaxation it did not make a statistically solid change. The rates of the physiological tension decreased in both experimental groups after four occupations. However, in the group of progressive muscle relaxation changes of skin resistance, breathing frequency and skin temperature were detected, as well as changes of skin resistance and body temperature were detected in biofeedback relaxation group. Rates of anxiety and anger as a state statistically solidly decreased for the respondents, who were applied biofeedback relaxation and progressive muscle relaxation, with a bigger state anxiety. After four biofeedback relaxations rates of the depression statistically solidly decreased for the persons whose inclination for depression was higher, and in the group of progressive muscle relaxation rates of the depression made no statistically solid change.