Studentų drovumo sąsajos su socialiniu palaikymu ir subjektyviai vertinama psichikos sveikata

Abstract

Tyrimo tikslas - nustatyti sąsajas tarp studentų drovumo, socialinio palaikymo ir subjektyviai vertinamos psichikos sveikatos. Tyrime dalyvavo 377 universiteto studentai. Buvo apklausta, 146 vyrai (38,7%) ir 231 moterys (61,3%). Duomenys buvo surinkti naudojant šiuos metodus: drovumui nustatyti buvo naudojama Cheek, Melchior (1985) skalė, socialiniui palaikymui įvertinti multidimensinė jaučiamos paramos skalė (Zimet, Dahlem, Zimet ir Farley, 1988), pasitenkinimas gyvenimu nustatytas pagal Pavot ir Diener (1993) skalę, laimingumui nustatyti buvo naudojamas Oksfordo laimės kausimynas, o emocinei įtampai L. Reederio psichosocialinės įtampos skalė (Reeder, Chapman, Coulson, 1968). Gauti rezultatai parodė, kad drovesnių studentų socialinis palaikymas yra mažesnis nei mažiau drovių. Drovių studentų pasitenkinimas gyvenimu, laimingumas yra žemesni, o emocinė įtampa aukštesnė nei nedrovių studentų. Drovesnių studentų vyrų bei moterų, gaunančių daugiau socialinio palaikymo, pasitenkinimas gyvenimu ir laimingumas yra aukštesni lyginant su drovesniais studentais, gaunančiais mažiau socialinio palaikymo. Drovesni studentai vyrai, gaunantys daugiau socialinio palaikymo, patiria didesnę emocinę įtampą nei drovesni studentai, gaunantys mažiau socialinio palaikymo. Didesnis drovumas ir mažesnis draugų ir kitų žmonių teikiamas socialinis palaikymas susijęs su mažesniu studentų vyrų pasitenkinimu gyvenimu. Didesnis drovumas ir mažesnis šeimos teikiamas socialinis palaikymas susijęs su mažesniu moterų pasitenkinimu gyvenimu. Didesnis drovumas ir mažesnis draugų teikiamas socialinis palaikymas susijęs su mažesniu studentų, vyrų ir moterų, laimingumu. Didesnis drovumas, didesnis šeimos teikiamas socialinis palaikymas bei mažesnis draugų teikiamas socialinis palaikymas susijęs su studentų vyrų aukštesne emocine įtampa.

The aim of the study was to investigate relations between Shyness, Social Support and Subjective Mental Health. The study included 377 university students. Data have been collected using the following methods: shyness were assessed with the Cheek, Melchior (1985) scale, social support were assessed with the Multidimensional Scale of Perceived Social Support (Zimet, Dahlem, Zimet ir Farley, 1988), life satisfaction were assessed with the Pavot ir Diener (1993) scale, the Oxford Happiness Questionnaire has been used to determine happiness and Psychosocial stress was investigated with a questionnaire based on the Reeder scale. The study results revealed that, more shy student had less social support than the non-shies. More shy students life satisfaction and happiness was lower and the psychosocial stress was higher, then the non-shies. More shy students, men's and women's, who received more social support, life satisfaction and happiness was higher in comparison with more shy students, who received less social support. More shy men, who received more social support, experienced more psychosocial stress, then more shy men, who received less social support. Greater men's shyness and fewer friends and other people's social support was associated with lower life satisfaction. Greater women's shyness and less family social support was associated with lower life satisfaction. Greater students shyness and fewer friend's social support was associated with lower happiness. Greater men's shyness, greater family social support and fewer friend's social support associated with a higher psychosocial stress.