Lenkijos diplomatinės atstovybės veikla Lietuvoje 1938 - 1939 metais

Abstract

1932 – 1938 m. vyko Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl diplomatinių santykių užmezgimo, tačiau jos buvo neoficialios ir jokių rezultatų nedavė. Todėl Lenkijos vyriausybė pasinaudojusi 1938 m. kovo 11 d. incidentu prie demarkacinės linijos, kai buvo nušautas lenk�� kareivis, kovo 17 d. įteikė Lietuvai ultimatumą, reikalaujantį užmegzti diplomatinius santykius. Lietuvos vyriausybė kovo 18 d. vakarą nutarė priimti Lenkijos ultimatumą. Buvo užmegzti diplomatiniai santykiai ir netrukus pasikeista diplomatinėmis atstovybėmis Varšuvoje ir Kaune. Į Varšuvą pasiuntiniu paskirtas Kazys Škirpa ( kurį 1938 m. gruodį pakeitė Jurgis Šaulys), o karo atstovu generalinio štabo pulkininkas Aloyzas Valušis. Į Kauną pasiuntiniu paskirtas Franciszekas Charwatas, o karo atašė – Leonas Mitkiewiczius. Lietuvos valdžia Lenkijos diplomatams rodė elementarų diplomatinį mandagumą, o plačioji lietuvių visuomenė Lenkijos diplomatinės atstovybės atžvilgiu elgėsi santūriai. Lenkijos diplomatinė atstovybė rodė didelį rūpestį vietos lenkų atžvilgiu ir nuolat varstė Lietuvos vyriausybės narių duris su prašymais pagerinti lenkų gyvenimą Lietuvoje. Iš karto po diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos užmezgimo buvo pradėti ir santykių gerinimo darbai. 1938 m. kovo 24 – 30 d. įvyko derybos Augustave, kuriose buvo sutarta, kaip vyks susisiekimas tarp pasiuntinybių ir jų vyriausybių. Nuo 1938 m. rugpjūčio 1 d. tarptautiniam susisiekimui buvo atidaryti sausumos keliai eiliniams gyventojams. 1938 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašyta prekybos sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Santykių pagyvėjimas buvo matomas ir grynai politiniuose klausimuose. 1939 m. kovo mėnesį buvo įsteigtas Lenkijos konsulatas Klaipėdoje, ir 1939 m. rugpjūtį Lietuvos konsulatas Vilniuje. Ypatingos reikšmės Lietuvos ir Lenkijos santykių pagyvėjimui turėjo generolo Stasio Raštikio vizitas į Varšuvą 1939 m. gegužę. Tai buvo pirmas oficialus Lietuvos valdžios atstovo vizitas į Lenkiją. Tačiau liko problemų, kurios neleido santykių laikyti pilnai sureguliuotais. Viena tokių problemų buvo Vilniaus klausimas. Lenkijos pasiuntinybė rūpinosi, kad būtų uždaryta Vilniaus vadavimo sąjunga. Tai buvo įvykdyta 1938 m. lapkričio 25 d. Kita opi problema išliko lenkų mažumos Lietuvoje ir lietuvių Vilniaus krašte klausimas. Jų teisės, o ypač kultūrinis gyvenimas ir toliau buvo varžomas. Tik artėjant Vokietijos pavojui, imtos daryti nuolaidos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuva garantavo Lenkijai neutralumą. Bet Lietuva pasirašė su SSRS savitarpio pagalbos sutartį, kuria sovietai lietuviams pažadėjo grąžinti Vilnių. Šis veiksmas buvo suprastas kaip neutralumo pažeidimas ir neteisėtas Vilniaus atplėšimas nuo Lenkijos. Todėl Lenkijos pasiuntinys Fr. Charwatas 1939 m. spalio 13 d. įteikė Lietuvos vyriausybei protesto notą ir kartu su beveik visu pasiuntinybės personalu išvyko iš Lietuvos. O Lietuvos ir Lenkijos santykiai praktiškai nutrūko.

In 1932 – 1938 were carried on not official talks about the entering into diplomatic relationship between Lithuania and Poland, but they didn’t give any result. So the government of Poland used the incident near the demarcation line, when poles warrior was shot by Lithuanians on the 11th of March in 1938, and gave Lithuanian government an ultimatum insisting to enter into the diplomatic relations in 48 hours. Lithuanian government on the 18th of March in 1938 agreed with the demands of Poland and countries entered into diplomatic relations. As a diplomatic representative to Warszawa was appointed Kazys Skirpa (who at he end of 1938 was replaced by Jurgis Saulys ), as a war attaché was appointed Aloyzas Valusis. For Kaunas as a diplomatic representative was appointed Franciszek Charwat, as a war attaché – Leon Mitkiewicz. On the 24th – 30th of March in 1938 in Augustav was agreed about the communications of diplomatic representatives and their governments. From the 1st of August in 1938 were opened the ways for the communications of people between Lithuania and Poland. On the 22nd of December in 1938 was signed the treaty of trade between Lithuania and Poland. The good intentions of better relationship were felt also in political sphere. In March in 1939 was established the consulate of Poland in Klaipeda. The consulate of Lithuania in Vilnius was established in August in 1939. In May in 1939 Lithuanian army general Stasys Rastikis visited Warszawa. It was the first official visit of the member of Lithuanian government to Poland. But there left some problems that impede the progress of making relations good. One of them was the question of Vilnius. The diplomatic representative of Poland was trying to make Lithuanians government close the Vilnius Liberation Union. It was closed on the 25th of November in 1938. The other problem stayed the persecution of Lithuanian minority in Vilnius and poles minority in Lithuania. Only when the danger of Germany was very near the governments of Poland and Lithuania began doing mutual concessions to national minorities. After the beginning of the Second world war Lithuania guaranteed Poland it’s neutrality. But Lithuania signed the treaty with Soviet Union by which soviets promised to give back Vilnius to Lithuania. This action was understood as the disturbance of neutrality and illegal tearation of Vilnius from poles. So the diplomatic representative of Poland Fr. Charwat gave the Lithuanian government the note of protest on the 13th of October in 1939 and with personal of diplomatic representatives left Lithuania. The relationship between Lithuania and Poland were torned.