| Abstract: | Praėjus 16 metų, kai Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė paliaubų susitarimą konflikte dėl Kalnų Karabacho, šis regionas tebėra didelės įtampos židinys strategiškai svarbiame Pietų Kaukaze. Pastaruoju metu iš Azerbaidžano pusės vis dažniau girdimi perspėjimai apie siekius ginklu susigrąžinti ginčytinas Karabacho teritorijas. Realus konflikto atsinaujinimo pavojus dar labiau sustiprina ir taip gilius istorinius nesutarimus tarp Azerbaidžano ir Armėnijos bei kelią grėsmę stabilumui visame Pietų Kaukaze ir tarptautiniam priėjimui prie energijos išteklių Kaspijos jūros regione. Darbo objektas yra Armėnijos ir Azerbaidžano tarpusavio santykiai, įtakojami Kalnų Karabacho konflikto. Darbe keliamas tikslas – apibrėžti ir pagrįsti Armėnijos ir Azerbaidžano nacionalinės savivokos svarbą kaip pagrindinį (tarp kitų) veiksnį, lemiantį nesutarimą dėl Kalnų Karabacho. Kad šis tikslas būtų pasiektas keliami tokie uždaviniai: išanalizuoti Kalnų Karabacho konflikto pradžią ir eigą bei tarptautinės bendruomenės pastangas sureguliuoti konfliktą; išnagrinėti Kalnų Karabacho regiono istorinę svarbą Armėnijai ir Azerbaidžanui ir išanalizuoti Kalnų Karabacho konflikto įtaką Armėnijos ir Azerbaidžiano santykiams per nacionalinę tapatumo prizmę; ištirti, kaip Kalnų Karabacho konfliktas formuoja abiejų konfliktuojančių valstybių tiek vidaus, tiek išorės politikos gaires ir tiesiogiai veikia šių šalių nacionalinio saugumo nuostatas; nurodyti Kalnų Karabacho konfliktą veikiančius strateginius ir ekonominius Armėnijos ir Azerbaidžano bei išorinių veikėjų: Rusijos, Turkijos, Irano, JAV ir ES, interesus, išanalizuoti, kaip šie interesai veikia Kalnų Karabacho konflikto dinamiką, konfliktuojančių valstybių tarpusavio santykius ir santykius su išoriniais konflikto veikėjais. Darbo tikslui įgyvendinti pasirinkti dokumentų analizės, lyginamasis ir aprašomasis tyrimų metodai. Darbą apibendrina mintis, jog Armėnijos ir Azerbaidžano santykių raidą, veikiamą Kalnų Karabacho konflikto, įtakoja ir ekonominiai, strateginiai interesai, tačiau svarbiausia yra nacionalinė savivoka. Teritorinis vientisumas besiformuojančiai valstybių tapatybei yra pirmos eilės argumentas. Neišbaigta, neapibrėžta teritorija ardo nacionalinės savivokos vientisumą. Armėnija ir Azerbaidžanas kovoja dėl Karabacho, nes mato šį regioną, kaip vieną iš esminių tautinio tapatumo dalių.
After 16 years, when Armenia and Azerbaijan have signed a truce agreement in the conflict over Nagorno-Karabakh, the region still remains a high-voltage fireplace in strategically important South Caucasus. Recently, from the side of Azerbaijani is more frequently heard warnings about the ambitions to recover the disputed territory of Karabakh using weapon. The real risk of renewed conflict further enhanced deep historical differences between Azerbaijan and Armenia and threaten the stability of the entire South Caucasus and international access to energy resources in the Caspian Sea region. The object of the work is relations between Armenia and Azerbaijan, affected by the Nagorno-Karabakh conflict. The aim of the work – to define and justify the Armenian and Azerbaijani national self-consciousness importance as key (among others) factor leading to the disagreement over Nagorno-Karabakh. To achieve this goal the following tasks: to analyze the initiation and progress of Nagorno-Karabakh conflict and the efforts of the international community to resolve the conflict, to explore the historical importance of Nagorno-Karabakh region to Armenia and Azerbaijan and to analyze the Nagorno-Karabakh conflict impact on relations between Armenia and Azerbaijan through the prism of national identity. To explore how Nagorno-Karabakh conflict shapes both internal and external policy guidance of the two warring countries and directly affect the national security provisions of these countries. To indicate the strategic and economic Armenia’s, Azerbaijan’s and the external actors': Russia’s, Turkey’s, Iran’s, U.S.’s and EU’s, interests, which are affecting Nagorno-Karabakh conflict, to analyze how these interests affect dynamics of Nagorno-Karabakh conflict, also to analyze relations between warring states, and their relations with external actors in the conflict. To achieve the aim of the work document analysis, comparative and descriptive research methods were used. The idea, which generalizes the work is that the development of Armenia’s and Azerbaijan’s relations, affected by Nagorno-Karabakh conflict, are influenced by economic and strategic interests, but the most important thing is perception of their national identity. The first-line argument for the countries of emerging identity is territorial integrity. Inconsistent, vague area destroys national self-consciousness integrity. Armenia and Azerbaijan struggle on Karabakh, because it is seen as region which is one of the key components of national identity. |
