Intelektinių gebėjimų ir streso įveikimo strategijų reikšmė patiriamo streso lygiui paauglystėje

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti intelektinių gebėjimų ir naudojamų streso įveikimo strategijų sąsają su patiriamo streso lygiu. Tyrime dalyvavo 268 mokiniai (161 mergina ir 107 vaikinai) iš trijų Kauno gimnazijų. Tiriamųjų amžius svyruoja nuo 16 iki 18 metų (vidurkis 16 metų). Dalyvauti tyrime buvo kviečiame visi tiriamieji, gavę tėvų sutikimus. Tyrimo procesą sudarė du pagrindiniai etapai. Pirmasis etapas apėmė intelektinių gebėjimų matavimą grupinio testavimo metu, taikant „Intelekto struktūros testą – I-S-T 2000R“ (Amthauer et al., 2007). Antrojo etapo metu buvo vertinamos streso įveikimo strategijos ir patiriamo streso lygis, taikant „Keturių faktorių streso įveikos klausimyną“ (Grakauskas, Valickas, 2006) bei „Subjektyviai suvokto streso skalę“ (Cohen, Kamarck, Marmelstein, 1983). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vaikinų ir merginų intelektiniai gebėjimai ir patiriamo streso lygis nėra susiję. Tarp paauglių patiriamo streso lygio ir polinkio taikyti streso įveikimo strategijas, nukreiptas į problemą, socialinės paramos siekimą ir vengimą sąsajų taip pat nėra. Tačiau dažnesnis polinkis taikyti emocinės iškrovos strategijas siejasi su didesniu stresu abiejose lyčių grupėse. Tarp paauglių (vaikinų ir merginų) intelektinių gebėjimų lygio ir polinkio naudoti problemų sprendimo, emocinės iškrovos ir vengimo strategijas sąsajų nėra. Žemesni vaikinų intelektiniai gebėjimai siejasi su dažnesniu polinkiu taikyti socialinės paramos strategiją. Merginų grupėje šios sąsajos nepastebimos. Nuo paauglių polinkio taikyti skirtingas streso įveikimo strategijas intelektinių gebėjimų reikšmė patiriamo streso lygiui nesikeičia abiejose lyčių grupėse.

The aim of this study was to evaluate the links between intellectual abilities, coping strategies and perceived stress level among adolescents. 268 students (161 girls and 107 boys) from three gymnasiums of Kaunas participated in this study. Age of participants vary from 16 to 18 years old (average – 16 years old). Parents’ agreement was needed to participate. The study was divided in two main stages. First one included measuring of intellectual ability in the group using “Intelligence Structure Test - I-S-T 2000R“ (Amthauer et al., 2007). The second stage included the evaluation of coping strategies and perceived stress level using “Four Factors Coping Questionaire” (Grakauskas & Valickas, 2006) and “The Perceived Stress Scale (PSS)” (Cohen, Kamarck, Marmelstein, 1983). The results showed, that boys and girls intellectual abilities and perceived stress level is not related. Also, there is no correlation between adolescents` perceived stress level and tendency to apply social support, avoidance and problem focused strategies. However, more common tendency to apply emotion focused strategies is related with major stress in both gender groups. There is no correlation between intellectual ability level of adolescents (boys and girls) and tendency to apply avoidance, emotion focused and problem focused strategies. Although there is a tendency to use more social support strategies in a lower intellectual ability boys group.