Senelių atlaidumo ir bendravimo su vaikaičiais patirties reikšmė subjektyviai vertinamai psichikos sveikatai

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti senelių atlaidumo ir bendravimo su vaikaičiais patirties reikšmę subjektyviai vertinamai psichikos sveikatai. Tyrime dalyvavo 343 vyresnio amžiaus asmenys (nuo 40 iki 89 metų amžiaus), turintys vaikaičių (20,4 %. vyrų, 79,6 % moterų). Subjektyviai vertinamai psichikos sveikatai tirti buvo pasirinktas Corey L. Keys (2005) sudarytas Visapusės psichikos sveikatos klausimynas (Complete Mental Health Questionnaire). Atlaidumas buvo tiriamas Thompson, Snyder, Hoffman (2005) sukurta Heartland atlaidumo skale (Heartland forgiveness scale (HFS)). Senelių bendravimas su vaikaičiais tirtas tyrimo autorės sukurtu klausimynu. Tyrimo rezultatai parodė, kad senelių dažnesnis bendravimas su vaikaičiais nesisieja su didesniu atlaidumu. Kuo lengviau tiek aukštąjį, tiek kitokį išsilavinimą turintiems vyrams ir moterims atleisti, tuo geresnė yra subjektyviai vertinama psichikos sveikata. Įdomiai pasiskirstė subjektyviai vertinamos psichikos sveikatos ir senelių bendravimo su vaikaičiais dažnumo sąsajų rezultatai. Tiek vyrų, tiek moterų grupėje nustatyta, kad retesnis senelių bendravimas su vaikaičiais siejasi su geresne subjektyviai vertinama psichikos sveikata. Regresinės analizės rezultatai parodė, kad vyrų subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą prognozuoja didesnis atlaidumas. Moterų subjektyviai vertinamą psichikos sveikatą prognozuoja jaunesnis amžius, aukštesnis išsilavinimas, dažnesni susitikimai su vaikaičiais bei didesnis atlaidumas.

The aim of the present research is to determine the importance of grandparents’ forgiveness and communication with their grandchildren on subjective mental health of grandparents. 343 persons who have grandchildren participated in the research (20,4 %. men, 79,6 % women), aged 40 - 89. In order to investigate subjective mental health the Questionnaire of Complete Mental Health by Corey L. Keys (2005) was used. Forgiveness was investigated according to the Heartland Forgiveness Scale (HFS) by Thompson, Snyder, Hoffman (2005). Grandparents' communication with grandchildren examined with questionnaire constructed by the author. The results of the conducted research have showed that more frequent grandparents' communication with grandchildren is not related with a greater forgiveness. The easier it is for both, men and women with higher or any other education to forgive, the better the subjectively evaluated mental health is. The results of correlation between the frequency of grandparents' communication with grandchildren and the subjectively evaluated mental health are is rather unexpected. Within men group as well as women group it was observed that rarer grandparents' communication with grandchildren is related with better subjectively evaluated mental health. According to the conducted research younger women with higher education, that communicate with their grandchildren more frequent and are tend to forgive have a greater subjectively evaluated mental health. Therefore it might be concluded that subjectively evaluated mental health could be predicted considering age, education, communication with grandchildren presence and forgiveness.