Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, integracija į Jonavos bendrojo ugdymo mokyklas
Vareikienė, Nija |
Tyrimo problema ‒ vaikai su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais neturi tinkamų sąlygų ugdytis bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo objektas ‒ specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų integracija į Jonavos bendrojo ugdymo mokyklas. Tyrimo tikslas ‒ nustatyti specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų integracijos į bendrojo ugdymo mokyklas veiksnius ir trikdžius. Tyrimo metodai: pusiau struktūruotas ir nestruktūruotas interviu, anketinė apklausa. Išvados. Vaikai, kurie turi specialiųjų ugdymo(si) poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose jaučiasi gerai ir nepatiria patyčių, susijusių su jų specialiaisiais poreikiais. Tobulos mokyklos vaizdas jiems yra tos mokyklos, kurioje mokosi. Pedagogai, kurie ugdo vaikus su specialiaisiais ugdymo(si) poreikiais, mano, kad vaikai, turintys lengvų ugdymo(si) sutrikimų, gali būti integruoti į bendrojo ugdymo klases. Tačiau vaikai, turintys sunkių ugdymo(si) sutrikimų, turėtų mokytis specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Tėvai, kurie augina vaikus, turinčius specialiųjų ugdymo(si) poreikių, leidžia savo vaikus į bendrojo ugdymo mokyklas, nes taip tikisi, kad vaikas lengviau integruosis į visuomenę. Tėvai yra patenkinti visomis mokyklos suteiktomis sąlygomis jų vaikams. Tėvų ir pedagogų nuomonės apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, integraciją į bendrojo ugdymo mokyklas, skiriasi. Tėvai mano, kad jų vaikai turi būti integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas, o pedagogai sako, kad integracija yra galima tik tiems vaikams, kurie turi silpnų ugdymo(si) poreikių. Danijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos atstovės atskleidė, kad tų šalių specialiojo ugdymo metodo pritaikymo situacija yra panaši kaip ir Lietuvoje. Vaikai yra integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas, tačiau integracijos nevyksta nuosekliai, taip, kaip nurodo šalių įstatymai. Pagrindinė kliūtis visiškai integracijai pasiekti yra lėšų stygius.
The research problem- children with special educational needs do not have appropriate conditions to be educated in general education schools. The subject of the research- special need children integration to Jonava general education schools. The aim of the research- to define factors and impediments for special need children integration to Jonava general education schools Research methods used: semi-structured and unstructured interviews, questionnaire survey. Conclusions: children with special needs feel fine at general education institutions and do not duffer from bullying connected with special needs. The school they are learning at they consider as the perfect school. Educators of special need children suppose that the children who have mild learning disorders could be integrated into general education classes. However, children with severe learning disorders should be educated in special classes or at special schools. Parents of children with special education needs let their children to general education schools hoping, in this way, to reach their better integration into society. The parents are satisfied with the conditions provided for their children at all the schools. The opinions of parents and educators about the integration of children with special needs into general education schools have differed. Parents believe that their children should be integrated into general education schools, however educators believe that integration is possible to the children with mild (self-) learning disorders only. The representatives of the Great Britain, Denmark, and Switzerland disclosed that at these countries are suffering the same situation of special education method application as in Lithuania. Children are integrated into general education schools; however, integrations do not run consistently as it has been instructed buy the laws of the countries. The most principal obstacle to reach the complete integration is lack of funds.