Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/119645
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Sinkevičienė, Irena
Title: Paliatyvios pagalbos paslaugas namuose gaunančių senyvo amžiaus žmonių patirtys
Other Title: Experiences of elderly people receiving palliative care services at home
Extent: 77 p.
Date: 28-May-2013
Keywords: religija;paliatyvi pagalba;mirtis;religion;palliative support;death
Abstract: Jauno, seksualaus kūno kultas šiuolaikinėje visuomenėje tarsi nepalieka vietos senstančiam, ar mirtina liga sergančiam žmogui, kuriam tenka prisitaikyti prie sudėtingų gyvenimo pokyčių. Tokiu metu kylantys itin stiprūs išgyvenimai dažnai paliekami pačiam žmogui (Matikovienė ir kt., 2010). Tačiau nors „susidūrimas su mirtimi dažnai sukelia nerimą, bet taip pat gali ir labai praturtinti gyvenimą“ (Yalom, 2008, p. 86). Todėl šiame darbe siekiama žiūrėti į išeinančiuosius (paliatyvius ligonius) kaip į gyvenimo mokytojus: orius asmenis, turinčius savo jausmus, nuomonę, sukauptą gyvenimišką patirtį ir suvokimą, kad „laikas yra viskas, ką turime“ (Pausch, 2009, 123 p.), tačiau kai kuriems jo liko mažiau. Tyrimo problema Nors geriatrijos ir socialinės gerontologijos srityje yra atlikta daug tyrimų, tačiau nėra išskirtos būtent paliatyvių ligonių subjektyvios senėjimo patirtys. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus paliatyvių ligonių subjektyvios patirtys. Tyrimo tikslas – atskleisti senyvo amžiaus paliatyvių ligonių subjektyvias patirtis Tyrimo uždaviniai: 1. Aptarti kokią prasmę teikia senėjimui paliatyvias paslaugas namuose gaunantys asmenys. 2. Atskleisti žmonių religinių išgyvenimų patirtis. 3. Aprašyti aplinkybes padedančias prisitaikyti. 4. Įvardinti, kaip paliatyvią pagalbą gaunantys asmenys kalba apie gyvenimo pabaigą. Tyrimo aktualumui pagrįsti ir problemai iškelti buvo atlikta literatūros analizė. Tyrimo tikslui pasiekti naudojamas kokybinis metodas, kuriam duomenys rinkti naudojant apklausos žodžiu (interviu) metodą. Duomenų analizė atskleidė, kad kalbėjimas apie senėjimą paliatyvias paslaugas namuose gaunantiems asmenims yra neatsiejamas nuo gyvenimo kelio ir netekčių temų. Tyrimo dalyvių žmonių religinių išgyvenimų patirties pasakojimuose išryškėjo trys potemės: Tikėjimo galia, Tikėjimas kaip tradicija ir Dievas kaip lemtis. Tyrimo dalyviams prisitaikyti dažniausiai padeda kiti asmenys. Tai kaimynai, šeimos nariai (gyvenimo partneriai, broliai), slaugytoja. Labai svarbios ir vidinės savybės. Atsakomybės už vaikus jausmas. Žinojimas, kad turi dėl ko gyventi, kuo rūpintis, padėjo tyrimo dalyviams išgyventi sudėtingiausius gyvenimo momentus ir nepriimti drastiškų sprendimų. Tyrimo dalyviai, kurie kalbėjo apie gyvenimo pabaigą išskyrė, iš esmės, skirtingus dalykus. Vieniems svarbu duoti nurodymus likusiems artimiesiems kaip gyventi po netekties, sutvarkyti teisinius reikalus, parašyti testamentą. Kitiems svarbi vieta, kur bus palaidoti. Tikimasi, kad laidojama bus bendrame kape, kur yra palaidoti kiti šeimos nariai.
In modern life young and sexual body cult doesn’t give place for aging or terminal illness sick person, who has to adapt to difficulties of life changes. This time strong experiences of this person emerging often are left to himself (Matikovienė et al., 2010). However, although the encounter with death often caused by anxiety also it can enrich life \"(Yalom, 2008, p. 86). Thus, this paper aims to look at parting (palliative patients) as a teacher of life: respectable people with their feelings, opinions, life experience and the perception that \"time is all we have\" (Pausch, 2009, 123 p.) but for some of these people are left less time in this life. Research problem Though there are many researches made in geriatric and gerontology area but it is not distinguished subjective experiences of aging of palliative care patients. The object of research - subjective experiences of elderly palliative patients. The aim - to reveal the subjective experience of elderly palliative patients. The task of the research: 1. To discuss what meaning of aging provides people who get palliative services at home. 2 To reveal the human religious experiences. 3. To set circumstances which help to adapt. 4. To name how palliative care earners talk about end of life. To base the study and the problem was made literature analysis. To achieve goals of research was used qualitative method when data were collected using an interview. Analysis of the data revealed that talking about the aging of palliative services with person who gain home services are inseparable from the way of life and casualties. The study participants' religious experience narratives revealed three sub-themes: Power of faith, Faith as a tradition and the God as a destiny. To adapt for elderly people usually helps others. Those others are: neighbors, family members: (life partners, brothers), a nurse. It is very important and internal features and sense of responsibility for their children. Knowing that they have something to live for, the care of the study participants helped to survive in the most difficult moments in the life and not to take a drastic decision. The study participants, who spoke about the end of life distinguished, in fact, different things. For some, it is important to give instructions to the remaining relatives how to live after their death to sort out the legal issues and to write a will. For others it is important the place where they will be buried. It is expected that they will be buried in the grave where were buried other family members.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119645
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

19
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.