Please use this identifier to cite or link to this item:
Type of publication: doctoral thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Pikšrytė, Aistė
Title: Lithuanian Renewable Energy Policy in the Context of European Integration
Other Title: Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos politika europinės integracijos kontekste
Extent: 52 p.
Date: 31-Aug-2016
Keywords: European integration;European renewable energy policy;Lithuanian renewable energy policy.;Europinė integracija;europinė atsinaujinančių išteklių energetikos politika;Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos politika.
Abstract: The relevance of the topic, analyzed in the dissertation, can be based on the rapid development of renewable energy at the global level as well as on the highest-level discussions with regard to eventually completely abandon the use of fossil fuels. According to the International Energy Agency, renewables outranged natural gas in 2013, currently being the second power-generating source after coal at the global level1. On the other hand, the exploitation of renewable energy continues to grow rapidly. The latter trend could be apparently observed in the European Union (hereinafter – the EU). One of the most ambitious recent initiatives at the EU-level reflects the commitments of the Member States to reduce CO2 emissions by 20 percent from the levels of 1990, to increase energy efficiency to 20 percent as well as to achieve 20 percent of renewable energy consumption by 2020 at the European level. On the other hand, according to the Directive 2009/28/EC of the European Parliament and the European Council on the promotion of the use of energy from renewable sources, the Member States are committed to achieve their individual national renewable energy targets by 2020. Later on, when the above-mentioned targets are achieved, the EU Member States agreed that the share of renewable energy in the final energy consumption in the EU should increase to 27 percent by 2030. Therefore, the new renewable energy Directive for the period after 2020 should be adopted in the nearest future. In comparison with the European practice, the national renewable energy policy can be treated as a relatively new public policy area, which began to emerge after Lithuania's accession to the EU. Given the fact that no broader renewable energy development has taken place and, consequently, the regulatory practice of this sector has not existed in Lithuania for a long period of time, the problems of political, legal and economic nature can still be observed in this area up to now. At this time, when the quotas for renewable electricity, set out in the national Renewable Energy Law, are exhausted, renewable energy development in the electricity sector is being suspended, as the provisions of the Law de facto are not in force anymore, and the formation process of the new regulatory environment has not been yet completed. Nevertheless, the national renewable energy policy does not receive sufficient attention neither in political, nor in academic domains, and the research in this area remains fragmented, lacking an integrated holistic assessment of various factors, mainly focusing on narrow technological and/or economic aspects.
Lyginant su europine praktika, nacionalinė atsinaujinančių išteklių energetikos politika yra sąlyginai nauja viešosios politikos sritis, pradėjusi formuotis po Lietuvos stojimo į ES. Atsižvelgiant į tai, kad ilgą laikotarpį Lietuvoje nevyko platesnio masto atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra ir neegzistavo jos reguliavimo praktika, šioje srityje iki šiol kyla politinio, teisinio ir ekonominio pobūdžio problemų. Todėl disertacijos tikslas yra ištirti pagrindinius stimulus ir kliūtis nacionalinės atsinaujinančių išteklių energetikos politikos formavimui(si) bei įgyvendinimui Europos integracijos kontekste, atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus europinius į(si)pareigojimus. Lietuvoje neegzistuojant ilgalaikei atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros strategijai ir ilgą laikotarpį esant fragmentuoto šios srities reguliavimo praktikai, empirinė nacionalinės atsinaujinančių išteklių energetikos politikos analizė padeda identifikuoti pagrindines šio sektoriaus politinio, teisinio ir institucinio pobūdžio problemas, numatyti potencialius jų sprendimo būdus ir pateikti rekomendacijas, o taip pat prognozuoti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros kryptis, kitaip tariant, suformuoti prielaidas nacionalinės atsinaujinančių išteklių energetikos politikos strategijai. Disertaciją sudaro 3 dalys, t.y., tyrimo modelio konstravimas, europinės integracijos atsinaujinančių išteklių energetikos politikos srityje (tarpvyriausybinių derybų) tyrimas ir nacionalinės atsinaujinančių išteklių energetikos politikos analizė.
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
aiste_piksryte_dd.pdf442.1 kBAdobe PDF   Until 2021-08-31View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

CORE Recommender

Page view(s)

checked on May 1, 2021


checked on May 1, 2021

Google ScholarTM


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.