| Abstract: | Šiuolaikiniame pasaulyje spartėjantys gyvenimo tempai, nuolat besikeičiančios socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis, nedarbas sąlygoja socialinės rizikos didėjimą. Minėtos aplinkybės leidžia teigti apie socialinės pagalbos svarbą šeimai. Socialinė pagalba šiame magistro darbe suprantama kaip šeimos savarankiškumą skatinanti sąlyga, užtikrinama bendruomenėje. Statistiniai rodikliai rodo, kad Lietuvoje mažėja socialinės rizikos šeimų, tačiau kaimo bendruomenėse ši problema sunkiai sprendžiama. Tyrimo problemą apibūdina magistro darbe keliami klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar teikiama socialinė pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, kaip prie pagalbos šeimai prisideda bendruomenė? Tyrimu buvo siekiama nustatyti, ar analizei pasirinktoje bendruomenėje teikiama pagalba atliepia rizikos šeimos situaciją. Tyrimo tikslas - atskleisti socialinės pagalbos, adekvačios rizikos šeimų poreikiams, galimybes kaimiškoje bendruomenėje. Darbe keliamas pagalbos adekvatumo šeimos poreikiams klausimas, pabrėžiant rizikos šeimos savarankiškumą. Siekiant atskleisti įgalinančios, plėtojančios savarankiškumą pagalbos galimybes, buvo atliktas kiekybinis tyrimas, duomenų rinkimui taikant apklausos raštu metodą. Naudoti du klausimynai. Pirmasis buvo naudojamas, apklausiant socialinės rizikos šeimas, gyvenančias kaime. Antrasis buvo skirtas bendruomenės nariams, savo darbe susiduriantiems su socialinės rizikos šeimomis. Viso buvo apklausta 60 respondentų. Socialinės rizikos šeimos narių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis šeimų gyvena iš socialinių pašalpų, pagrindiniai jų įvardijami sunkumai - materialiniai, gyvenamojo būsto neturėjimas, probleminis vaikų elgesys. Kylančias problemas padeda spręsti socialiniai darbuotojai. Šeimos nežino organizacijų, kurios padėtų joms, tačiau pagalbos tikisi iš seniūnijos ir valstybės. Kaimo bendruomenės narių apklausa parodė, kad šios grupės respondentai mato panašias problemas, kaip ir socialinės rizikos šeimų nariai. Tačiau jie daugiau akcentuoja tėvų socialinių įgūdžių stoką, vaikų nepriežiūrą ir su tuo susijusias problemas. Pagrindiniais pagalbininkais respondentai laiko socialinius darbuotojus. Jų nuomone, įveikti socialinę atskirtį šeimos gali tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą. Tačiau būdų, kaip įgalinti šeimą dalyvauti toje veikloje, kaip prisidėti prie šeimos savarankiškumo plėtotės aktyvūs bendruomenės nariai neįvardina. Galima teigti, kad tai paliekama socialinio darbuotojo atsakomybei.
The rapid life tempos in the modern world, constantly changing social life conditions, the economic burden and unemployment cause the increase of social risk. The above mentioned circumstances allow predicating about the importance of social support for families. Social support is described as the condition promoting independence assured in the community. Statistics shows the decrease of social risk family number in Lithuania, however, this issue is still challenging in rural communities. The research problem is described by the raised subjects in this work which helped to ascertain if the provided social support meet the needs of social risk families and how the community contributes to providing family support. The research allowed determining if the the community’s chosen for analysis support is adequate to the situation of risk families. The aim of the research is to reveal the possibilities of social support adequate to the needs of risk families in the rural community. The issue of support adequacy is raised in the work highlighting the independence of risk family. Seeking to reveal the possibilities of support enabling and developing independence, the quantitative research was carried out by applying the survey method for accumulation of data. Two questionnaires were used. The first one was used to survey the social risk families living in rural areas. The second was devoted to the community members who encounter the social risk families in their work. 60 respondents participated in the survey. The research revealed that the majority of families live on social benefits. The main identified difficulties were as follows: material difficulties, absence of housing, problematic behavior of children. Social workers help to solve arising problems. The families are not aware of organizations which could help them; however, they expect help from wards and the state. The survey of the rural community members showed that the respondents of this group see similar problems as the members of social risk families. However, they emphasize the lack of social skills of parents, children neglect and the related problems. Social workers are seen as the main helpers. The families could overcome the social exclusion only by joining the community activities more actively. The active community members, however, do not name the ways how to enable the family to participate in such activities and how to contribute to the development of family independence. It may be stated that it is left to the responsibility of the social worker. |
