13-17 metų sutrikusios klausos paauglių kūrybinio mąstymo ir savęs vertinimo kaita meninių gebėjimų ugdymo kontekste

Abstract

Šio darbo tikslas. Ištirti sutrikusios klausos ir girdinčiųjų paauglių kūrybinio mąstymo ir savęs vertinimo kaitos ypatumus, ugdant meninius gebėjimus per dailės užsiėmimus. Dėl klausos sutrikimo keliamų pažintinių gebėjimų ir bendravimo kliūčių, sutrikusios klausos vaikai ir paaugliai turi mažiau žinių apie socialines taisykles, savo jausmų nevertina taip, kaip tai daro girdintieji, jiems sunkiau sekasi išreikšti savo emocijas, kas apsunkina jų savęs vertinimo vystymąsi. Sutrikusios klausos vaikai ir paaugliai geriau mąsto konkrečiai, jiems trūksta vaizduotės lankstumo ir kūrybiškumo, o tradicinis ugdymas neatskleidžia giluminių kūrybinių galių. Daugelio autorių nuomone sutrikusios klausos asmenims trūksta įgūdžių, reikalingų meno plėtojimui ne dėl gebėjimų trūkumo, bet dėl specialiai adaptuotų mokymo programų šiems gabumams atsiskleisti. Šioje srityje Lietuvoje nėra atlikta panašių tyrimų ir nėra pakankamų teorinių prielaidų specialiojo ugdymo praktikai. Šiame darbe pirmą kartą ištirti sutrikusios klausos paauglių kūrybinio mąstymo ir savęs vertinimo kaitos aspektai meninių gebėjimų kontekste, remiantis E. Torrance (Torrance Test of Creative Thinking, TTCT) (1974), F. Williams (1993) (modifikuota Е. Туник, 2003) kūrybinio mąstymo metodikomis ir M. Rosenberg (1986) savęs vertinimo skale. Šio darbo metu gauti rezultatai rodo, kad per papildomo ugdymo metu vedamus užsiėmimus, mokant tiek sutrikusios klausos, tiek ir girdinčiuosius paauglius dailės, tinkamai parinkus užsiėmimų turinį galima paauglių kūrybinio mąstymo plėtotė ir pasitikėjimo savimi stiprinimas.

The aim of the work is to investigate characteristic changes of impaired hearing and hearing teens creative thinking and self-evaluation of the change, by developing the artistic skills through art classes. Due to hearing disorders causing barriers in cognitive skills and communication, hearing impaired children and adolescents have less knowledge about the social rules and they do not value their own feelings as do teens with good hearing; they struggle expressing their emotions, which complicates the development of self-evaluation. The deaf children and teens think more specifically but they lack imagination, flexibility and creativity; and the traditional education is unable to reveal deep creative powers. Many authors consider that hearing impaired individuals lack the skills necessary for artistic development not because of the lack of capacity, but specially adapted training programs for these talents to unfold. In Lithuania no such surveys have been carried out and there are no sufficient theoretical assumptions of special education practice. For the first time, aspects related to creative thinking and self-assessment of impaired hearing adolescents in regards to artistic skills have been analysed on the basis of creative thinking techniques by E. Torrance (Torrance Test of Creative Thinking, TTCT, 1974) and F. Williams (1993) (modified Е. Туник, 2003), and self-assessment scale of M. Rosenberg (1965). The results obtained in the course of analysis indicate that during the additional training sessions where hearing impaired teens and teens with no hearing problems attend, properly prepared programme may be great success for development of creative thinking and self-confidence of adolescents.