| Abstract: | Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų vystymosi ypatumų, buitinių įgūdžių apibrėžties analizė bei tėvų ir ugdymo įstaigos pedagogų vykdomo buitinių įgūdžių formavimo kryptingumo siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo analizė. Iškelta hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai. Taikant anketinės apklausos metodą, buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - įvertinti buitinių įgūdžių formavimo kryptingumą, siekiant vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, autonomiškumo. Atlikta anketinės apklausos duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 118 Vilniaus miesto specialiųjų ugdymo įstaigų pedagogų ir 100 tėvų, auginančių vaikus, turinčius vidutinį intelekto sutrikimą. Empirinėje dalyje aptariamos asmens, turinčio vidutinį intelekto sutrikimą, galimybės atlikti buitinius darbus; nagrinėjamas sutrikusio intelekto vaikų buitinių įgūdžių formavimo kryptingumas namuose ir ugdymo įstaigoje. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Hipotezė, kad vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą, buitinių įgūdžių formavimas vyksta kryptingai, pasitvirtino iš dalies. 2. Daugumos respondentų nuomone, vaikų, turinčių vidutinį intelekto sutrikimą galimybės atlikti buitinius darbus yra ribotos, minimalios. Tik 36 proc. tėvų ir 25 proc. pedagogų nurodė normalias galimybes, 10 proc. pedagogų pabrėžė, kad galimybės atlikti buitiniuis darbus priklauso nuo individualių vaiko sugebėjimų. 3. Daugumos respondentų pedagogų nuomone (76 proc.) buitinių įgūdžių formavimas vaikams, turintiems vidutinį intelekto sutrikimą, yra bendra tėvų ir pedagogų pareiga. 4. Tik dalis pedagogų (30 proc.), rengdamiesi formuoti naują įgūdį, išsamiai ruošiasi šiam procesui atsižvelgdami į vaiko gebėjimus, aptardami planus komandoje bei atsižvelgdami į įgūdžio funkcionalumą. Nemažai pedagogų vadovaujasi dviem, ar net kuriuo tik vienu iš šių veiksnių. Neišsamus pasiruošimas gali trukdyti suformuoti savarankiškam gyvenimui svarbų ir būtiną įgūdį. 5. Nemažai tėvų nėra pakankamai įsijungę į lygiavertę partnerystę su vaiko lankomos specialiojo ugdymo įstaigos pedagogais. šiame procese dar reikėtų skirti pastangų siekiant geresnių rezultatų tolesniame vaikų savarankiškumo ugdyme.
There was made theoretical analysis about development peculiarities of children with mental retardation, daily skills were defined and also there was made an analysis about singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient, which parents and educators implement. It was hypothesized that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully. By employing method of questionnaires the research was made which purpose is to evaluate singleness of daily skills formation with purpose to make children with moderate mental retardation self–sufficient. The analysis of questionnaires data was made. 118 Vilnius city special educational institutions educators and 100 parents who have children with moderate mental retardation participated in the research. In the empirical part the possibilities of a person with moderate mental retardation to make daily activities are discussed; the singleness of daily skills formation of children with mental retardation at home and at the educational institution is examined. The most important conclusions of empirical research: 1. Hypothesis that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is going purposefully was proved partially. 2. Many respondents take the view that possibilities for children with moderate mental retardation to make daily activities are limited, minimal. Only 36 percent of parents and 25 percent of educators indicated normal possibilities, 10 percent of educators emphasized that possibilities to make daily activities depend on individual abilities of a child. 3. Many respondents educators (76 percent) affirm that formation of daily skills for children with moderate mental retardation is mutual obligation for parents and educators. 4. Only a part of educators (30 percent) before forming a new skill properly prepare for that process with regard to a child’s abilities, discuss the plans with a group and consider the functionality of the skill. Many educators follow two or only the one of these factors. Not thorough preparation can become an obstacle while forming the important and essential for a self–sufficient life skill. 5. Many parents are not suitably integrated into an equal partnership with educators of special educational institution which their child attends. It is still a need in this process to make every effort when seeking better results in the further development of children’s self–sufficiency. |
