Muzikos profilio pedagogų (būsimųjų ir dirbančiųjų) kūrybiškumas bei sąsajos su psichologinės savijautos ir kūrybiškumo vertinimu

Abstract

Šiuolaikiniame pasaulyje, esant tokiai sparčiai įvairių procesų kaitai, vienas iš svarbiausių visuomenės uždavinių yra išugdyti sveiką, veiklią, savarankišką, naudingą visuomenei ir, be abejo, kūrybišką asmenybę. Šiuo metu mūsų visuomenei reikalingos tokios asmenybės, kurios būtų atsakingos už visuotinę pažangą naujajame tūkstantmetyje, gebančios diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, ne tik prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, bet ir daryti įtaką naujomis idėjomis ar darbais. Muzikos profilio būsimiems ir dirbantiems pedagogams keliami reikalavimai ne tik perimti ir suvokti naują informaciją, kūrybingai ją pritaikyti savo darbe, bet ir gebėti atrasti ir sukurti kažką naujo ir kartu socialiai vertingo. Kūrybiškumo augimas yra žmogaus asmenybės skleidimosi dalis, todėl jo tyrinėjimas yra svarbus padedant efektyvinti šį procesą. Kūrybos esmę, kūrybiškumą skirtingais istoriniais laikotarpiais bandė apibrėžti ne tik filosofai, bet ir patys kūrėjai. Psichologai kūrybiškumą nagrinėja įvairiais aspektais: kaip veiklos rezultatą ( Maslow, 1959; Rogers, 1959 ir kt.), kaip veiklos procesą (Stenberg 1996; Skinner 1972 ir kt.), kaip intelektinio mąstymo dalį (Guilford, 1950, 1968; Torrance 1974, 1964 ir kt.), kaip asmenybės savybę (Davis, Gardner 2000, Amabile, 1990, 1996 ir kt.), kaip išradimų šaltinį (Rothenberg, Hausman, 1976). Lietuvos mokslininkai taip pat nagrinėjo kūrybiškumo struktūrą, kūrybinius sugebėjimus, kūrybos rūšis, kūrybiškumo ir motyvacijos santykį, metodus, padedančius ugdyti mokinių kūrybiškumą (Butkienė, Kepalaitė, 1996); kūrybinio mąstymo etapus, kūrybinės veiklos sąlygas, veiksnius, darančius įtaką žmogaus kūrybinei veiklai (Beresnevičienė, 1995); kūrybinio ugdymo gaires ir idėjas, svarbą mokykloje (Joninienė, 1987); kūrybiškumą ugdančius bei slopinančius veiksnius, sąlygas, reikalingas kūrybiškumo lavinimui, ir kitas su kūrybiškumu susijusias problemas (Petrulytė, 1995, 2001; Almonaitienė, 1997; Grakauskaitė – Karkockienė, 2003; Miškinytė, 1981 ir kt.). Kūrybiškumas yra vienas iš esminių sveikos asmenybės bruožų, o psichinė sveikata glaudžiai susijusi su asmens savijauta. Jau daug metų tyrimai rodo negatyvius žmonių sveikatos pakitimus. Valstybinio psichikos sveikatos centro bei Statistikos departamento duomenimis žmonių sveikata blogėja, stebimas psichinių sutrikimų gausėjimas (Valstybinis psichikos sveikatos centras, www.vpsc.lt; Statistikos departamentas, www.stat.lt). Ypač padaugėjo sergančių jaunesnio amžiaus asmenų, žymiai sutrumpėjusi vidutinė gyvenimo trukmė. Nerimas, stresas, psichologinis nuovargis yra šiuolaikinio žmogaus nuolatiniai palydovai, iššaukiantys blogą savijautą. Žmonių psichologinę savijautą bei psichologinę darną, nerimą, stresą, žmonių elgesį, gyvenimo būdą bei sveikatą, nagrinėjo įvairūs mokslininkai (Petrulytė, 2003; Pileckaitė-Markovienė, 2006; Zaborskis, 1996; Laužikas, Butkienė, Davidavičienė, Šurkienė, Baubinas, rusų mokslininkai – psichologai Kravcova ir Vengeris ir kt.). Žinoma, savo savijautos ir ją įtakojančių priežasčių suvokimas priklauso nuo savęs vertinimo ir atvirkščiai. Visa tai, žinoma, atsiliepia asmenybės kūrybiškumui.