Muzikos profilio pedagogų (būsimųjų ir dirbančiųjų) kūrybiškumas bei sąsajos su psichologinės savijautos ir kūrybiškumo vertinimu

Šiuolaikiniame pasaulyje, esant tokiai sparčiai įvairių procesų kaitai, vienas iš svarbiausių visuomenės uždavinių yra išugdyti sveiką, veiklią, savarankišką, naudingą visuomenei ir, be abejo, kūrybišką asmenybę. Šiuo metu mūsų visuomenei reikalingos tokios asmenybės, kurios būtų atsakingos už visuotinę pažangą naujajame tūkstantmetyje, gebančios diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, ne tik prisitaikyti prie nuolatinės kaitos, bet ir daryti įtaką naujomis idėjomis ar darbais. Muzikos profilio būsimiems ir dirbantiems pedagogams keliami reikalavimai ne tik perimti ir suvokti naują informaciją, kūrybingai ją pritaikyti savo darbe, bet ir gebėti atrasti ir sukurti kažką naujo ir kartu socialiai vertingo. Kūrybiškumo augimas yra žmogaus asmenybės skleidimosi dalis, todėl jo tyrinėjimas yra svarbus padedant efektyvinti šį procesą. Kūrybos esmę, kūrybiškumą skirtingais istoriniais laikotarpiais bandė apibrėžti ne tik filosofai, bet ir patys kūrėjai. Psichologai kūrybiškumą nagrinėja įvairiais aspektais: kaip veiklos rezultatą ( Maslow, 1959; Rogers, 1959 ir kt.), kaip veiklos procesą (Stenberg 1996; Skinner 1972 ir kt.), kaip intelektinio mąstymo dalį (Guilford, 1950, 1968; Torrance 1974, 1964 ir kt.), kaip asmenybės savybę (Davis, Gardner 2000, Amabile, 1990, 1996 ir kt.), kaip išradimų šaltinį (Rothenberg, Hausman, 1976). Lietuvos mokslininkai taip pat nagrinėjo kūrybiškumo struktūrą, kūrybinius sugebėjimus, kūrybos rūšis, kūrybiškumo ir motyvacijos santykį, metodus, padedančius ugdyti mokinių kūrybiškumą (Butkienė, Kepalaitė, 1996); kūrybinio mąstymo etapus, kūrybinės veiklos sąlygas, veiksnius, darančius įtaką žmogaus kūrybinei veiklai (Beresnevičienė, 1995); kūrybinio ugdymo gaires ir idėjas, svarbą mokykloje (Joninienė, 1987); kūrybiškumą ugdančius bei slopinančius veiksnius, sąlygas, reikalingas kūrybiškumo lavinimui, ir kitas su kūrybiškumu susijusias problemas (Petrulytė, 1995, 2001; Almonaitienė, 1997; Grakauskaitė – Karkockienė, 2003; Miškinytė, 1981 ir kt.). Kūrybiškumas yra vienas iš esminių sveikos asmenybės bruožų, o psichinė sveikata glaudžiai susijusi su asmens savijauta. Jau daug metų tyrimai rodo negatyvius žmonių sveikatos pakitimus. Valstybinio psichikos sveikatos centro bei Statistikos departamento duomenimis žmonių sveikata blogėja, stebimas psichinių sutrikimų gausėjimas (Valstybinis psichikos sveikatos centras, www.vpsc.lt; Statistikos departamentas, www.stat.lt). Ypač padaugėjo sergančių jaunesnio amžiaus asmenų, žymiai sutrumpėjusi vidutinė gyvenimo trukmė. Nerimas, stresas, psichologinis nuovargis yra šiuolaikinio žmogaus nuolatiniai palydovai, iššaukiantys blogą savijautą. Žmonių psichologinę savijautą bei psichologinę darną, nerimą, stresą, žmonių elgesį, gyvenimo būdą bei sveikatą, nagrinėjo įvairūs mokslininkai (Petrulytė, 2003; Pileckaitė-Markovienė, 2006; Zaborskis, 1996; Laužikas, Butkienė, Davidavičienė, Šurkienė, Baubinas, rusų mokslininkai – psichologai Kravcova ir Vengeris ir kt.). Žinoma, savo savijautos ir ją įtakojančių priežasčių suvokimas priklauso nuo savęs vertinimo ir atvirkščiai. Visa tai, žinoma, atsiliepia asmenybės kūrybiškumui.

In the work we analyse almost untouched topic of creativity also coherence with subjective psychological state and creativity evaluation, age and educators working experience of musical profile (prospective and current ones). The educators of musical profile permanently encounter with creativity process which is influenced by psychological state and creativity evaluation. The aim of the research- analyse educators of musical profile (prospective and current ones) creativity also coherence with subjective self psychological state and creativity evaluation, age and experience. To achieve the aim of the work we compare a level of creativity also subjective self psychological state and creativity evaluation of educators of musical profile (prospective and current ones) in different age, sex and working experience groups and analyse correlations between them. In the research we hypothesise that younger educators of musical profile have a higher level of creativity also subjective self psychological state and creativity evaluation as well the higher subjective self psychological state and creativity evaluation of educators of musical profile the higher level of creativity. To conduct research we used V. Petrulis (1988) questionnaire of personality creativity and scale of visual analogue, which is a composed according background of Wallston methodology (MHLC) (Wallston K.A., Wallston B. S., DeVellis, 1978). In the research participated 121 educators of musical profile (49.6% - working and 50.4 % - prospective ones). As the research results revealed, intuition, creativity requirement, originality also subjective self state and creativity evaluation is higher for educators of musical profile which are younger and with less working experience than older ones with longer working experience (p<0.05). However, a flexibility of the older educators of musical profile is higher than younger ones (p<0.05). Overall men creativity, intuition, creativity requirement, pursuit of novelty and subjective creativity evaluation is higher than women (p<0.05). We found negative correlative relationship of creativity, subjective self state and creativity evaluation with an age (r=-0.306; p<0.05) and working experience (r=-0.355; p< 0.05), except relationship between flexibility and an age (r=0.282; p< 0.05). The higher subjective self state (r=0,424; p<0.05) and creativity evaluation (r=0.396; p<0.05), the higher creativity. Key words: fantasy, inversion, criticism, creativity, creative personality, creativity requirement, flexibility, educator of musical profile, novelty requirement, originality, self psychological state, self evaluation, subjective creativity evaluation, juvenility.