Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/119132
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Kocaj, Ruslan
Supervisor: Senkus, Vladas
Title: Užsieniečių, studijuojančių Lietuvos aukštosiose mokyklose, įvaizdis lietuvių studentų akimis (VPU atvejis)
Other Title: Image of foreigners studying in Lithuanian institutions of higher education in the eyes of Lithuanian students (VPU case)
Extent: 53 p.
Date: 14-May-2010
Keywords: užsienio studentai;stereotipas (įvaizdis);visuomenė;foreigners studying;stereotype (image);society
Abstract: Darbo tikslas – ištirti užsieniečių, studijuojančių Vilniaus pedagoginiame universitete, įvaizdį lietuvių studentų akimis. Darbe tirsime VPU akademinio jaunimo požiūrį bei susiformavusius stereotipus atvykstančių studijuoti į Lietuvą užsieniečių atžvilgiu. Tyrimo hipotezės 1. VPU studentai turi mažai informacijos apie jų aukštojoje mokykloje studijuojančius užsieniečius bei mažai su jais bendrauja. 2. VPU studentai labiau teigiamus etninių savybių stereotipus yra susikūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra mažiausias kultūrinis distancionalumas. Ir priešingai – labiau neigiamus stereotipus yra susikūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra didžiausias kultūrinis distancionalumas. 3. Pagrindiniai veiksniai, formuojantys studentų vienokius ar kitokius stereotipus skirtingų tautų ir kultūrų atstovų atžvilgiu yra netiesioginiai (t.y. žiniasklaida, visuomenėje paplitę stereotipai). Darbo metodai: dokumentų analizė, anketinė apklausa Tyrimo koncepcija Teorinis šio magistro darbo modelis paremtas koncepcijomis, susijusiomis su stereotipų formavimusi tarpkultūrinėje komunikacijoje. Socialinio tikrovės konstravimo požiūriu (P. Berger, Th. Luckmann) kasdiename gyvenime glūdi tipizacijos schemos, kurios padeda suprasti kitus ir su jais „turėti reikalų“ akistatos situacijoje. Tai verčia manyti, jog egzistuoja savybės (teigiamos ir neigiamos), kurios itin būdingos tam tikros tautos (kultūros) atstovams. Tų savybių „rinkiniai“, kurie ilgainiui susiformuoja visuomenės sąmonėje, sudaro etninių savybių stereotipus. Išvados: 1. Mūsų tyrimas atskleidė, kad hipotezė – VPU studentai turi mažai informacijos apie jų aukštojoje mokykloje studijuojančius užsieniečius bei mažai su jais bendrauja – pasitvirtino iš dalies. Studentai yra gerai informuoti apie tarptautinius mainus bei žino, kad jų aukštojoje mokykloje studijuoja užsienio studentai. Tačiau didžioji dauguma lietuvaičių su užsieniečiais neturi tiesioginio kontakto, nebendrauja su jais. 2. Pagrindiniai veiksniai, formuojantys studentų vienokius ar kitokius stereotipus skirtingų tautų ir kultūrų atstovų atžvilgiu yra netiesioginiai (žiniasklaida, visuomenėje jau egzistuojantys stereotipai). Draugų, šeimos narių įtaka yra neveiksminga įvaizdžių kūrimui, tačiau dešimtadaliui apklaustųjų didelį poveikį daro tiesioginis kontaktas ir pažintis su užsieniečiais. Taigi pasitvirtino antroji mūsų tyrimo hipotezė. 3. Apibendrinant visus skirtingų tautų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių ir turkų) stereotipus, svarbu pasakyti, kad aukščiausiais vidurkiais įvertintos slavų tautos, o mažiausiu – islamo šalies atstovai. Taigi pasitvirtino darbe iškelta trečia hipotezė – VPU studentai labiau teigiamus stereotipus yra sukūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra mažiausias kultūrinis distancionalumas. Ir priešingai – labiau neigiamus stereotipus yra sukūrę tų tautų atžvilgiu, su kuriomis yra didžiausias kultūrinis distancionalumas. Geriausiai vertinami lenkai, baltarusiai ir rusai, vidutiniškai vertinami vokiečiai, o daugiausia neigiamų bruožų VPU studentai priskyrė Turkijos piliečiams, studijuojantiems Lietuvoje.
Objective of the Thesis is to analyse the image of foreigners studying in Vilnius Pedagogical University in the eyes of Lithuanian students. The work will encompass a survey of VPU’s academic youth and stereotypes prevailing with regard to foreigners who come to study in Lithuania. Hypotheses of the Thesis 1. Students of VPU have little information on foreigners studying in their higher school and hardly socialize with them. 2. Key factors determining formation of certain stereotypes of representatives of different nations and cultures among students are indirect ones (mass media, stereotypes prevailing in the society). 3. Students of VPU have developed more positive stereotypes with regard to the nations of the least cultural distance; and on the contrary –more negative stereotypes with regard to the nations of the highest cultural distance Methods of the Research: analysis of documents, questionnaire interview. Concept of the Research Theoretical model of the present master thesis is based on concepts related to formation of stereotypes in multicultural communication. From the construction of social reality point of view (P. Berger, Th. Luckmann), schemes of typisation lie in everyday life, which help us understand others and “deal with them” in the confrontation situation. This makes us think that certain qualities (both positive and negative) characteristic to representatives of a certain nation (culture) exist. “Sets” of such qualities that over time establish in the consciousness of the society create stereotypes of ethnical qualities. Conclusions: 1. The research revealed that the hypothesis “Students of VPU have little information on foreigners studying in their higher school and hardly socialize with them” pas proved out partially. Students are well informed of international exchange programs and are aware that foreigners are studying in their higher school. Vast majority of Lithuanians, however, do not have any direct contact or socialise with them. 2. Key factors determining formation of certain stereotypes of representatives of different nations and cultures among students are indirect ones (mass media, stereotypes prevailing in the society). The influence of friends, family members is ineffective with regard to development of images, yet one tenth of respondents claim that direct contact and acquaintance with foreigners have a great impact. Thus, the second hypothesis of the thesis has proved to be true. 3. When generalising all stereotypes of different nations (Byelorussian, Polish, Russian, German and Turkish), it is important to note that Slav nations were awarded the highest means, meanwhile representatives of and Islam country – the lowest. Thus, the third hypothesis “Students of VPU have developed more positive stereotypes with regard to the nations of the least cultural distance; and on the contrary –more negative stereotypes with regard to the nations of the highest cultural distance” has proved out partially. Poles, Byelorussians and Russians were awarded the highest evaluations, Germans – average ones, and the majority of negative features were attributed by students of VPU to citizens of Turkey who are studying in Lithuania.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119132
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
ruslan_kocaj_md.pdf559.06 kBAdobe PDFView/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

18
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.