Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/119127
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Kašinskienė, Jūratė
Title: Galimybės valdyti bendrojo ugdymo strateginius pokyčius mokyklos lygmeniu
Other Title: Opportunities for the management of strategic changes at school level
Extent: 99 p.
Date: 12-Jun-2010
Keywords: kaita;strateginiai pokyčiai;strateginių pokyčių valdymas;changes;strategic changes;the management of strategic changes
Abstract: Mokslinės literatūros analizės ir Lietuvos bendrojo ugdymo dokumentų analizės pagrindu darbe laikomasi tokių esminių nuostatų: – pripažįstama, jog strateginiai švietimo pokyčiai sistemoje gali sėkmingai įsitvirtinti tik tuo atveju, kai strateginių pokyčių įgyvendinimą perima mokykla ir sėkmingai juos įtvirtina mokyklos lygmeniu; – pripažįstama, jog nacionaliniu švietimo valdymo lygmeniu iniciuoji pokyčiai – profilinis mokymas, vidaus auditas, pagrindinio ugdymo bendrųjų programų (2008) diegimas – laikytini strateginiais pokyčiais; – pripažįstama, jog strateginiams pokyčiams mokyklos lygmeniu įgyvendinti turi įtakos išoriniai ir vidiniai veiksniai. Darbe pasirenkamas Lietuvos švietimo reformos antrasis dešimtmetis (2000−2009 m.). Susitelkiama tirti, kokios aukščiau minėtų strateginių pokyčių valdymo galimybės susiklosto bendrojo lavinimo mokykloje bei kas tas galimybes apsprendžia. Tiriami konkretaus regiono — Anykščių rajono mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų bei mokytojų požiūriai. Tyrimo problema. Kaip strateginiai bendrojo ugdymo pokyčiai suvokti, priimami ir valdomi bendrojo lavinimo mokyklų lygmeniu ir kas tokį valdymo pobūdį sąlygoja. Tyrimo objektas. Strateginių švietimo reformos dešimtmečio (2000−2009 m.) bendrojo ugdymo pokyčių valdymas mokyklos lygmeniu. Tyrimo tikslas. Teoriškai ir empiriškai atskleisti bendrojo ugdymo strateginių pokyčių valdymo mokyklos lygmeniu galimybes ir jų susiklostymo priežastis. Tyrimo uždaviniai. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei bendrojo ugdymo dokumentus, apibrėžti ir teoriškai pagrįsti bendrojo ugdymo strateginius pokyčius ir jų valdymo galimybes mokyklos lygmeniu; atskleisti veiksnius, sąlygojančius strateginių pokyčių valdymą mokyklos lygmeniu; empiriniu tyrimu atskleisti Anykščių rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų bei mokytojų požiūrį į strateginių pokyčių valdymo galimybes. Tyrimo metodologija: Atvejo tyrimo (case study) rūšis, kokybiniai ir kiekybiniai tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė; bendrojo ugdymo dokumentų analizė; respondentų anketavimas; statistinis duomenų apdorojimas. Išvados. Atlikto tyrimo duomenų analizės pagrindu daromos išvados : 1. Aptariami strateginiai pokyčiai mokyklose įtvirtinami problemiškai: mažiau nei pusė vadovų (41,9 proc.) ir mokytojų (41,6 proc.) teigia, kad mokykloje buvo sėkmingai įgyvendinamas profilinis mokymas, 22,6 proc. vadovų ir 22,3 proc. mokytojų teigia, kad mokykloje buvo sėkmingai įgyvendintas vidaus auditas; 6.5 proc. vadovų ir 12,7 proc. mokytojų teigia, jog mokykloje nebuvo pradėtas įgyvendinti profilinis mokymas arba jo pradmenys, 1.8 proc. mokytojų teigia, kad mokykloje nebuvo pradėtas įgyvendinti vidaus auditas, nors šiuos strateginius pokyčius mokyklos privalėjo įgyvendinti visuotinai. 2. Strateginiams pokyčiams įgyvendinti rajono mokyklose taikytos įvairios vadybos priemonės, iš jų dažniausiai vardijamos šios: tikslingai organizuotas pedagogų mokymas/is (visi tiriami pokyčiai); sukurta į pokytį orientuota strategų grupė ir suformuota pokyčio įgyvendintojų grupė (itin pabrėžta vidaus audito pokyčiui, mažiau – bendrųjų programų įgyvendinimui); mokykla pasirinkusi pokyčiui įgyvendinti besimokančios organizacijos modelį ir t.t. 3. Respondentų požiūrius į aptariamų strateginių pokyčių svarbą galima laikyti problemiškais ir tikėtinai sąlygojančiais pokyčių įtvirtinimo mokyklos lygmeniu sėkmes ir nesėkmes. Pvz., mokiniui svarbiu strateginiu pokyčiu vadovai (80,6 proc.) ir mokytojai (64,5 proc.) laiko tik profilinį mokymą; nė vienas iš vadovų nelaiko mokiniui svarbiu strateginiu pokyčiu vidaus audito, tik 6,5 proc. mokiniu svarbiu pokyčiu laiko pagrindinio ugdymo bendrąsias programas (2008), t. y. orientaciją į kompetencijų ugdymą; dalis respondentų visiškai svetimais Lietuvos švietimui laiko profilinį mokymą (6,5 proc. vadovų, 6 proc. mokytojų), vidaus auditą (16,41 proc. vadovų, 22,9 proc. mokytojų), pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, t.y. posūkį ugdyti mokinių kompetencijas (6,5 proc. vadovų ir 7.2 proc. mokytojų). 4. Respondentų požiūriu, tarp išorinių veiksnių, turinčių didžiausią neigiamą įtaką strateginių pokyčių įgyvendinimui mokyklos lygmeniu, turi šie veiksniai: pokyčiai dažnai atšaukiami; pokyčių vizijos tolimos nuo realybės; vyrauja pokyčių perteklius; išteklių trūkumas pokyčiams įgyvendinti; Seimo švietimo politikos nestabilumas. 5. Respondentų požiūriu, tarp vidinių veiksnių, turinčių didžiausią neigiamą įtaką strateginių pokyčių įgyvendinimui mokyklos lygmeniu, turi šie veiksniai: pokyčius sumano ne pati mokykla; stinga vidinių išteklių pokyčių įgyvendinimui; informacijos apie pokyčius stygius.
This work complies with the following essential provisions based on the analyses of scientific literature and documents directly related to Lithuanian common education: - It is accepted that strategic changes may successfully settle in the education system only in case when the implementation of such changes is taken by school and then consolidated successfully at school level; - It is accepted that both external and internal factors influence the implementation of strategic changes at school level. In this work the second decade of Lithuanian Education Reform (2000-2009) is analysed. The focus of the research is the above mentioned strategic changes and their management opportunities that appear in Lithuanian common education schools as well as what determines those opportunities. The attitudes of school principals, their deputies and teachers of a specific district — Anykščių district — is analysed in this work. Research problem. How strategic changes in common education are perceived, taken and managed at common education school level and what causes such management nature. Research object. Management of strategic changes of Education Reform (2000-2009) in common education at school level. Research aim. To theoretically and empirically reveal opportunities and occuring reasons for the management of strategic changes in common education at school level. Research tasks. To define and theoretically support strategic changes in common education and their management oppotunities at school level; to reveal factors influencing the management of strategic changes at school level; to reveal the attitudes of school principles, their deputies and teachers of Anykščių district towards the management of strategic changes. All these tasks are done on the basis of the analyses of scientific literature and documents related to common education. Research methodology. Case study, qualitative and quantitative research methods: analysis of scientific literature, analysis of documents related to common education, survey of respondents, statistical processing of data. Conclusions. The following conclusions based on the analysis of research data can be drawn: 1. The discussed strategic changes at schools are consolidated problematically: less than half of school principals (41.9%) and teachers (41.6%) state that profiled training has been successfully implemented at school; 22.6% of school principals and 22.3% of teachers state that internal audit has been successfully implemented; 6.5% of school principals and 12.7% of teachers accept that profiled training or its rudiments have not been implemented; 1.8% of teachers state that internal audit has not been implemented at their schools although all these strategic changes were required to be implemented generally. 2. Various management tools were applied in order to implement strategic changes at district schools. The most commonly used management tools were: a purposefully organized teachers’ training (all studied changes); formation of change-oriented strategists’ group and change implementation group (an exceptional stress was laid on the implementation of internal audit change, less attention was paid to the implementation of common programmes), a school chose learning organization model in order to implement changes etc. 3. Respondents’ attitudes towards the importance of the discussed strategic changes can be defined as problematic and probably conditioning successes and failures of the implementation of changes at school level, e.g. school principals (80.6%) and teachers (64.5%) consider profiled training as being crucial strategic change for a student, however, none of the surveyed school principals considers internal audit as being important strategic change for a student; only 6.5% of the respondents think that common programmes of basic education (2008), i.e. orientation towards education of competencies, are important strategic change for a student. Part of respondents considers profiled training (6.5% of principals and 6% of teachers), internal audit (16.41% of school principals and 22.9% of teachers), common programmes of basic education, i.e. turn towards education of a student’s competencies, (6.5% of school principals and 7.2% of teachers) as being totally alien to Lithuanian education. 4. According to respondents, external factors, having the biggest negative influence on the implementation of strategic changes at school level, are the following ones: changes are cancelled very often; there is a huge gap between vision and reality; surplus of changes prevails; lack of resources necessary for the implementation of changes; instability of education policy of the Seimas. 5. According to respondents, internal factors, having the biggest negative influence on the implementation of strategic changes at school level, are the following ones: the very school does not initiate changes; lack of internal resources necessary for the implementation of changes, lack of information related to changes.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119127
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

3
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

4
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.