| Abstract: | Italijos integruoto ugdymo modelis unikalus tuo, kad visiems negalią turintiems moksleiviams suteikia teisę ir galimybes ugdytis visiškos integracijos sąlygomis. Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių integracija į bendrojo lavinimo mokyklas šioje šalyje vyksta jau beveik keturiasdešimt metų, todėl remiantis sukaupta patirtimi pastaruoju metu ypatingai susidomėta integruoto ugdymo kokybės problema. Šiame tyrime siekiama įvertinti integruoto ugdymo kokybę empirinio tyrimo pagalba, išskiriant pagrindinius integruoto ugdymo kokybės indikatorius, t.y. tam tikrus reikšmingus integracijos proceso aspektus, kurie padėtų rasti atsakymą į klausimą, ar integruotas ugdymas konkrečiu pasirinktu atveju (t.y. Romos mokyklose) vyksta kokybiškai. Tyrimo objektas. Integruoto ugdymo kokybė Italijos integruoto ugdymo sistemoje. Tyrimo tikslas. Ištirti integruoto ugdymo kokybės indikatorius Romos mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti pagrindinius Italijos integruoto ugdymo modelio teisinius, istorinius ir praktinius aspektus. 2. Aktualizuoti integruoto ugdymo kokybės sampratą Italijos integruoto ugdymo modelio kontekste. 3. Remiantis moksline literatūra, teisiniais šaltiniais ir jau atliktais tyrimais išskirti pagrindinius integruoto ugdymo kokybės indikatorius. 4. Įvertinti išskirtus integruoto ugdymo kokybės indikatorius Romos mokyklose. Tyrimo metodai. Mokslinių ir teisinių šaltinių analizė. Empirinis tyrimas: pedagogų anketinė apklausa. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 18 duomenų apdorojimo programą. Tyrime dalyvavo dvi respondentų grupės: klasės ir specialieji pedagogai iš trijų tipų ugdymo įstaigų Romos mieste: ikimokyklinių ugdymo įstaigų, pradinių bei žemesniųjų vidurinių mokyklų. Iš viso apklausta 141 pedagogas. Anketa skirta pedagogų apklausai sudaryta taip, kad atspindėtų sukurtą integruoto ugdymo kokybės indikatorių sistemą, kurioje išskirtos tokios pagrindinės indikatorių grupės: struktūros indikatoriai, apibūdinantys ugdymo įstaigų pasirengimą priimti ugdytinius su negalia, proceso indikatoriai, tiriantys patį integruoto ugdymo organizavimą bei vertinimo indikatoriai, nagrinėjantys pedagogų nuomonę apie integruoto ugdymo rezultatus ir integracijos kokybę įtakojančius veiksnius. Tyrimas teoriškai ir praktiškai reikšmingas toms Lietuvos ugdymo įstaigoms, kuriose vykdoma specialiųjų poreikių turinčių moksleivių integracija ir kurios galės atsižvelgti į išskirtus integruoto ugdymo kokybės indikatorius bei pritaikyti juos praktiškai savo konkrečiame kontekste, vertinant neįgalių moksleivių integruoto ugdymo kokybę. Išvados. Empirinio integruoto ugdymo kokybės indikatorių tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma Romos mokyklų pedagogų pakankamai gerai vertina pasiektą integracijos lygį ir neįgalių moksleivių ugdymo rezultatus, o taip pat naudoja įvairias strategijas, skatinančias neįgalių moksleivių integraciją. Taipogi tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad neblogai įgyvendintas neįgalių moksleivių socializacijos ir bendravimo aspektas. Beveik visiems tyrime dalyvavusiems pedagogams yra svarbu bendradarbiauti tarpusavyje, o neįgalaus moksleivio ugdymą sieti su visos klasės veikla. Žvelgiant į kokybės indikatorių tyrimo rezultatus, tarp svarbiausių sutiktų trūkumų reikia paminėti nepakankamą klasės mokytojų įsitraukimą į neįgalių moksleivių ugdymą, taigi ir bendradarbiavimo tarp klasės ir specialiųjų pedagogų stoką. Taipogi pastebėta, kad nevisuomet pakankamas bendradarbiavimas su neįgalių moksleivių šeimomis, jaučiamas pagalbinių priemonių trūkumas, yra spragų ir klasių formavime. Tiriant pedagogų nuomonę apie veiksnius, įtakojančius integruoto ugdymo kokybę, nustatyta, kad labiausiai integruoto ugdymo kokybė priklauso nuo bendradarbiavimo tarp įvairių integracijos proceso veikėjų: remiantis tyrimo duomenimis, ypač svarbūs integracijos kokybei veiksniai yra bendradarbiavimas tarp klasės ir specialiųjų pedagogų ir bendravimas bei bendradarbiavimas su neįgalaus moksleivio šeima.
The model of integrated education in Italy is unique because it gives to all students with special needs the right to be educated in regular classes of regular schools. In this country the integration of students with special educational needs into regular schools is in process for almost forty years now; therefore having such cumulate experience the problem of the quality of integration is becoming particularly important. Thus this research is aimed at evaluation of the quality of integrated education using empirical analysis: identifying main quality indicators of integrated education intended as significant aspects of integration process which could help answering the question if integrated education model is operating qualitatively in the concrete case of Rome schools. The object of the research. The quality of integrated education in Italy’s integrated education system. The aim of the research. To examine quality indicators of integrated education in Rome schools. The tasks of the research: 1. Define main legal, historical and practical aspects of Italy’s integrated education model. 2. Actualize the conception of integrated education quality in the context of Italy’s integrated education model. 3. Identify main quality indicators of integrated education on the grounds of scientific literature, legal sources and already carried out researches. 4. Evaluate identified quality indicators of integrated education in Rome schools. The methods of the research. The analysis of scientific and legal resources. Empirical analysis: teachers’ questionnaire. The analysis of statistical data was conducted using IBM SPSS Statistics 18 statistical analysis software. Two groups of respondents took part in the research: classroom and special education teachers from three types of educational institutions, i.e. pre-primary, primary and lower secondary schools. In total 141 teachers were questioned. The teachers’ questionnaire was composed in such a way that could reflect the created system of quality indicators of integrated education which was divided into these main groups: indicators of structure which stand for institution’s ability to teach disabled students, indicators of process which analyze the organization of integrated education itself and indicators of evaluation analyzing teachers’ opinions about the results of integrated education and factors influencing the quality of integration. This analysis is actual both in theory and practice to those educational institutions in Lithuania where integration of students with special needs is in process and which will be able to consider the identified quality indicators and put them into practice in their specific context in order to evaluate the quality of their integrated education for students with special needs. Conclusions. The results of the quality indicators’ research show that most teachers in Rome schools assess the level of integration and the results of students with special needs reasonably well and tend to use special strategies helping the students to integrate more successfully. Furthermore the results suggest that the aspect of socialization and communication of students’ with special needs is implemented well enough. Almost all teachers mention the importance of cooperation among themselves but the results also reveal that in practice classroom teachers are not involved enough into education of students with special needs, thus there is a lack of collaboration between the class and special education teachers. Besides, it was also noticed that the cooperation with families of students with special needs wasn’t sufficient in certain cases, together with a lack of supplementary materials and means, and certain problems regarding class formation. The analysis of teachers’ opinions about the factors influencing the quality of integrated education showed that this quality mainly depends on cooperation among different parties in the integration process: that is cooperation between the class and special education teachers and communication and cooperation with families of students with special needs. |
