10–12 klasių mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą

Abstract

Sparčiai besikeičianti pasaulio ekonomika ir naujosios technologijos keičia žmonių tarpusavio socialinius santykius. Šiuo metu visuomenės poreikis ekonominėms ir verslo žinioms yra gana didelis. Tad švietimo sistemoje iškyla uždavinys – padėti šį poreikį efektyviai ir užtikrintai patenkinti, kad ateityje turėtume verslią visuomenę. Mokinių verslumo kompetencijos ugdymas orientuotas į iniciatyvaus asmens ugdymą, plėtojant jo gebėjimus, reikšmingus verslumui. L. Mincienė (2007) teigia, kad tai „verslui pradėti ir jam tvarkyti reikalingi ypatingi asmeniniai ir dalykiniai žmogaus sugebėjimai: vaizduotė, kūrybiškumas, rizikingas veiklumas, iniciatyva, naujoviškumas, intuicija, vadybos įgūdžiai ir kiti išskirtiniai bei unikalūs sugebėjimai“. Darbo mokslinis naujumas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad nemažai mokslininkų gilinasi į mokinių verslumo ugdymo galimybes, metodus, tačiau pats mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą dar mažai tyrinėtas. Tyrimo objektas: mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo tikslas – atskleisti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti verslumo ugdymo sampratą, pateikiamą mokslinėje literatūroje, 2) atskleisti verslumo ugdymo situaciją užsienio ir Lietuvos švietimo sistemose, 3) išanalizuoti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą, 4) palyginti 10–12 klasių vaikinų ir merginų požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo metodai: teorinis: mokslinės literatūros ir švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė; empirinis: anketinė apklausa. Tyrimo duomenys apdoroti SPSS programa. Anoniminė anketinė apklausa vykdyta 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. sausio mėn. Raseinių miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklose, Kauno gimnazijoje. Iš viso tyrime dalyvavo 263 išvardintų mokyklų mokiniai, kurie pasiskirstė taip: 133 arba 50,6 proc. 10 klasės mokinių, 64 arba 24,3 proc. 11 klasės mokinių ir 66 arba 25,1 proc. 12 klasės mokinių. Išvados: 1. Mokslinėje literatūroje verslumas siaurąja prasme pateikiamas kaip gebėjimas sukurti pridėtinę ekonomikos vertę, apibrėžiant verslumą plačiąja prasme be minėto aspekto, akcentuojamas įgimtos arba įgytos asmeninės savybės, kurios leidžia kurti ir socialinę, ir ekonominę ir kitas vertes. Pateikiama verslumo ugdymo samprata apima žinių teikimą, gebėjimų formavimą, nuostatų ir asmeninių savybių ugdymą. 2. Europos šalyse verslumo ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio, jis tampa vienu iš strateginių švietimo siekinių. Daugumoje šalių verslumo pagrindų ekonomikos dalyko kontekste pradedama mokyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Lietuva viena iš lyderiaujančių šalių verslumo ugdymo srityje, turinčių verslumo ugdymo strategiją. Ekonomikos ir verslumo bendrojo ugdymo mokykloje mokomasi 9 arba 10 klasėje, mokykla mokiniams gali siūlyti pasirenkamuosius ekonomikos ir verslumo modulius (imitacinių įmonių kūrimo, verslo planų rengimo, mokymosi tvarkyti asmeninius finansus ir pan.), o tose klasėse, kuriose ekonomikos kaip privalomojo dalyko nėra, ekonomikos ir verslumo temos integruojamos į kitus mokomuosius dalykus. 3. Dauguma mokinių sutinka, kad nepaisant rizikos verta pradėti verslą, verslininko karjera suteiktų pasitenkinimą ir pranašumų, todėl jei turėtų galimybių, išteklių, kurtų nuosavą verslo įmonę. Tačiau tik apie du penktadalius mokinių verslininko karjerą laiko profesiniu tikslu ir padarytų viską, kad taptų verslininku. 4. Daugiau nei pusė mokinių sutinka, kad verslumo ugdymas svarbus, nes tai, ko jie išmoksta, yra susiję su realiu gyvenimu, bus naudinga ateityje. Pasak mokinių, ekonomika – tinkamiausia pamoka ugdyti verslumą. Tam dažniausiai naudojama vaizdo medžiaga, kuriamos mokomosios bendrovės, organizuojamos ekskursijos į verslo įmones.