| Abstract: | Sparčiai besikeičianti pasaulio ekonomika ir naujosios technologijos keičia žmonių tarpusavio socialinius santykius. Šiuo metu visuomenės poreikis ekonominėms ir verslo žinioms yra gana didelis. Tad švietimo sistemoje iškyla uždavinys – padėti šį poreikį efektyviai ir užtikrintai patenkinti, kad ateityje turėtume verslią visuomenę. Mokinių verslumo kompetencijos ugdymas orientuotas į iniciatyvaus asmens ugdymą, plėtojant jo gebėjimus, reikšmingus verslumui. L. Mincienė (2007) teigia, kad tai „verslui pradėti ir jam tvarkyti reikalingi ypatingi asmeniniai ir dalykiniai žmogaus sugebėjimai: vaizduotė, kūrybiškumas, rizikingas veiklumas, iniciatyva, naujoviškumas, intuicija, vadybos įgūdžiai ir kiti išskirtiniai bei unikalūs sugebėjimai“. Darbo mokslinis naujumas. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad nemažai mokslininkų gilinasi į mokinių verslumo ugdymo galimybes, metodus, tačiau pats mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą dar mažai tyrinėtas. Tyrimo objektas: mokinių požiūris į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo tikslas – atskleisti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo uždaviniai: 1) apibendrinti verslumo ugdymo sampratą, pateikiamą mokslinėje literatūroje, 2) atskleisti verslumo ugdymo situaciją užsienio ir Lietuvos švietimo sistemose, 3) išanalizuoti 10–12 klasių mokinių požiūrį į verslumą ir jo ugdymą, 4) palyginti 10–12 klasių vaikinų ir merginų požiūrį į verslumą ir jo ugdymą. Tyrimo metodai: teorinis: mokslinės literatūros ir švietimą reglamentuojančių dokumentų analizė; empirinis: anketinė apklausa. Tyrimo duomenys apdoroti SPSS programa. Anoniminė anketinė apklausa vykdyta 2012 m. gruodžio mėn. – 2013 m. sausio mėn. Raseinių miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklose, Kauno gimnazijoje. Iš viso tyrime dalyvavo 263 išvardintų mokyklų mokiniai, kurie pasiskirstė taip: 133 arba 50,6 proc. 10 klasės mokinių, 64 arba 24,3 proc. 11 klasės mokinių ir 66 arba 25,1 proc. 12 klasės mokinių. Išvados: 1. Mokslinėje literatūroje verslumas siaurąja prasme pateikiamas kaip gebėjimas sukurti pridėtinę ekonomikos vertę, apibrėžiant verslumą plačiąja prasme be minėto aspekto, akcentuojamas įgimtos arba įgytos asmeninės savybės, kurios leidžia kurti ir socialinę, ir ekonominę ir kitas vertes. Pateikiama verslumo ugdymo samprata apima žinių teikimą, gebėjimų formavimą, nuostatų ir asmeninių savybių ugdymą. 2. Europos šalyse verslumo ugdymui skiriama vis daugiau dėmesio, jis tampa vienu iš strateginių švietimo siekinių. Daugumoje šalių verslumo pagrindų ekonomikos dalyko kontekste pradedama mokyti pagrindinio ugdymo pakopoje. Lietuva viena iš lyderiaujančių šalių verslumo ugdymo srityje, turinčių verslumo ugdymo strategiją. Ekonomikos ir verslumo bendrojo ugdymo mokykloje mokomasi 9 arba 10 klasėje, mokykla mokiniams gali siūlyti pasirenkamuosius ekonomikos ir verslumo modulius (imitacinių įmonių kūrimo, verslo planų rengimo, mokymosi tvarkyti asmeninius finansus ir pan.), o tose klasėse, kuriose ekonomikos kaip privalomojo dalyko nėra, ekonomikos ir verslumo temos integruojamos į kitus mokomuosius dalykus. 3. Dauguma mokinių sutinka, kad nepaisant rizikos verta pradėti verslą, verslininko karjera suteiktų pasitenkinimą ir pranašumų, todėl jei turėtų galimybių, išteklių, kurtų nuosavą verslo įmonę. Tačiau tik apie du penktadalius mokinių verslininko karjerą laiko profesiniu tikslu ir padarytų viską, kad taptų verslininku. 4. Daugiau nei pusė mokinių sutinka, kad verslumo ugdymas svarbus, nes tai, ko jie išmoksta, yra susiję su realiu gyvenimu, bus naudinga ateityje. Pasak mokinių, ekonomika – tinkamiausia pamoka ugdyti verslumą. Tam dažniausiai naudojama vaizdo medžiaga, kuriamos mokomosios bendrovės, organizuojamos ekskursijos į verslo įmones.
Booming world economy and new technologies change people`s interplay social relationship. Nowadays the need of society for economic and business knowledge is rather great. There we have a purpose in educational system to satisfy this need effectively in order to have business society in the future. Education of students` business competence is oriented to upbringing of iniative person, improving his skills for business. L. Minciene points out “if one starts business the latter needs special personal and professional skills: imagination, creativity, risky activity, iniative novelty, intuition, management skills and other extreme and unique skills”. Novelty of work. The analyses of scientific literature revealed that a great number of scientists deepen to possibilities of education of student`s business, methods but the attitude itself to business and its education is little investigated. The object of research: students` attitude to enterprising and its education. The aim of research: to reveal the attitude of 10-12 classes towards enterprising and its education. Tasks of research: 1) to summarise the definition of enterprising education presented in scientific literature; 2) reveal situation of enterprise education in foreign and Lithuanian educational systems; 3) analyze student`s of 10-12 classes attitude to enterprise and its education; 4) make a comparison of enterprising attitude and its education between young men and women. Methods of research: Theoretical: analyses of scientific literature and documents regulating education; empirical: questionnaire. Data of research is based on SPSS program. Anonymous questionnaire was carried out from 2012 December to 2013 January in Raseiniai and its region, Kaunas gymnasium. 263 students participated in the research: 133 or 50,6% students of 10th form; 64 or 24,3%-11th form students and 66 or 25,1%-12 form students. Conclusion 1. Enterprising is presented like an ability to create surplus value of economy in scientific literature, defining enterprise in general meaning without the aspect mentioned above, emphasing its focus on inborn or obtained personal abilities which allow to create both social, economical and other values. Definition of enterprising includes presentation of knowledge, formation of skills ,upbringing of principles and personal qualities. 2. Upbringing of enterprising is taking more and more attention in European countries, and it becomes one of most strategic educational achievements. The basis of enterprising is being taught in the context of economy on the level of basic upbringing. Lithuania is one of the leaders in enterprising upbringing and is having strategy in this field. Economy and enterprise are being taught in the 9th or 10th classes, and the school offers students optionals of economy and enterprising module and the classes which do not have economy as the basic subject, economy and enterprising are integrated into other subjects. 3. Most students agree inspire of risk to start business, businessman`s career should give satisfaction and benefits if they have abilities, resources to set up their own business. Only two fifths of student’s backs business career as professional aim and think they should do everything to become a businessman. 4. More than a half of students agree that enterprising is important and what are they being taught is connected with real life and it will be useful in the future. In students` opinion economy is the most suitable lesson to teach enterprising. Visual aids, training joint stock companies are set up, excursions are organized to companies. |
