Gimdymo laukimo patirtis

Pasikeitimai, vykstantys nėščios moters organizme, neišvengiamai atsispindi jos psichiniame gyvenime, emocinėje būsenoje. Nustatytas glaudus ryšys tarp nėščios moters psichologinės gerovės ir vaisiaus gerovės, todėl ypač svarbi būsimos motinos sėkminga adaptacija prie nėštumo ir motinystės jausmo įsisąmoninimas. Šiuo metu visuomenėje daugiau dėmesio skiriama biologiniams ir fiziniams nėštumo aspektams, nuošalyje paliekamas emocinis gyvenimas, asmeninis augimas ir kiti vidiniai išgyvenimai. Ši tematika yra aktuali teorine ir praktine prasme, todėl buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti autentišką nėščių moterų gimdymo laukimo patyrimą, aprašyti jų suvoktą ir įsisąmonintą subjektyvią patirtį. Tokiam tikslui pasiekti pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, leidžiantis gilintis į nepažintą tyrinėjimų sritį ir atskleisti naujus aspektus. Darbo uždaviniai: atskleisti, kokie yra nėščių moterų gimdymo laukimo aspektai; kaip moterys subjektyviai suvokia gimdymo laukimo jausmą; apibrėžti subjektyvaus patyrimo, laukiant gimdymo, fenomeną. Tyrimo dalyvių atranka tikslinė. Esminiai dalyvių atrankos kriterijai – savanoriškumas ir aktualus gimdymo laukimo patyrimas. Tyrime dalyvavo šešios 25-30 metų moterys, esančios santuokoje ir laukiančios pirmojo kūdikio. Šiame tyrime duomenys surinkti pusiau struktūruoto interviu metu. Gautiems ir transkribuotiems tekstams buvo taikoma A.Giorgi fenomenologinė analizė: išskiriami prasminiai vienetai, atsižvelgiant į tiriamą fenomeną; subjektyvus dalyvių pasisakymas perfrazuojamas į psichologinę kalbą; perfrazuoti prasminiai vienetai jungiami į fenomeną aprašančias kekes; išskirtos kekės jungiamos į nuoseklų tekstą – fenomeno apibrėžimą; apibrėžiamas bendras fenomenas, būdingas daugeliui tyrimo dalyvių. Išanalizavus pirmą kartą besilaukiančių moterų gimdymo laukimo patirtį trečiame nėštumo trimestre (26 - 41 nėštumo savaitę), atskleistos visoms joms bendri gimdymo laukimo aspektai: gimdymo laukiančios moterys patiria daug emocijų bei psichologinių išgyvenimų, susijusių su adaptacija naujame motinystės vaidmenyje. Tyrimo dalyvių gimdymo laukimo patyrimas siejasi su neigiamomis - gimdymo skausmo, nežinomybės, kontrolės savo besikeičiančiu kūnu praradimo, baimės - emocijomis. Psichologinis pasiruošimas gimdymui apima somatinį, kognityvinį, emocinį, motyvacinį bei šeimos segmentus. Remiantis šių konkrečių moterų patyrimo analizės rezultatais ir jų aptarimu kitų teorijų ir tyrimų kontekste, buvo atskleisti keli nauji gimdymo laukimo patirties ypatumai: netikėtas nėštumas sąlygoja emocinės distancijos tarp motinos ir vaisiaus nuostatas, būsimos motinystės neigimą. Formuojantis motinystės jausmui moters sąmonėje prabunda baimė, susijusi su subjektyvia, nemalonia vaikystės patirtimi, ankstesniais santykiais su motina, todėl jos pačios santykis su būsimu kūdikiu yra prieštaringas. Motinystė suvokiama kaip moteriškumo esmės įtvirtinimas, instinktyvios moters prigimties įsikūnijimas.

The changes, occurring in the pregnant woman's organism, inevitably affect her mental life and emotional condition. A close relation between the pregnant woman's psychical well-being and her fetus' well-being is ascertained; thus, the future mother's successful adaptation towards pregnancy and perception of the feeling of maternity are particularly important. At present more attention in the society is drawn to the biological and physical aspects of pregnancy, whereas the emotional life, personal development and the other internal experiences are being ignored. This theme is topical from the theoretical and practical point of view; thus, the research, aimed at disclosing authentic experience of the pregnant women's childbirth expectation and at describing the subjective experience, which is perceived and realized by them, was done. The qualitative research method, allowing to see into the unfamiliar research sphere and to reveal the new aspects, was chosen, seeking for the purpose. Tasks, set in the thesis: To reveal the aspects of the childbirth expectation, experienced by the pregnant women; to reveal how the women subjectively perceive their childbirth expectation feeling; to define the phenomenon of subjective experience while expecting the childbirth. Selection of the participants under research was purposive. Voluntarism and topical experience of the childbirth expectation served as the essential criteria for selection of the participants. Six 25-30 year old women, who are married and expecting their first infant, participated in the research. The data for the research were gathered in the course of the semi-structured interview. The obtained and transcribed texts were analyzed using A.Giorgi's phenomenological research method, i.e. the keywords were singled out with taking into consideration the phenomenon under research; the participants' subjective outgiving was rephrased into the psychological language; the rephrased keywords were combined into the clusters, describing the phenomenon; the singled out clusters were combined into the consecutive text, i.e. definition of the phenomenon; the general phenomenon, which was typical of the majority of the participants under research, was defined. After having analyzed the childbirth expectation experience of the women, who were pregnant for the first time and who were staying in the third pregnancy trimester (the 26-41 week of pregnancy), the common aspects of the childbirth expectation, which are typical of all the women, were revealed, i.e. the women, expecting the childbirth, experience many emotions and psychological experiences, related with their adaptation to the maternity role. The childbirth expectation experience of the participants under research is related to the negative emotions, i.e. the labor pains, uncertainty, loss of control over the changing silhouette of their body and fear. The psychological preparation for childbirth includes the somatic, cognitive, emotional, motivation and family segments. With taking into consideration the results of analysis of the definite women's experience and their consideration in the context of the other theories and researches, several new peculiarities of the childbirth expectation experience were revealed, i.e. the unexpected pregnancy stipulates the emotional distance between the mother and her fetus as well as negation of the future maternity. As the maternity feeling forms in the woman's conscience, the fear, related to the subjective unpleasant experience in her childhood, to the former relations with her mother, awakens; thus, her own relation with her future infant is contradictory. Maternity is perceived as consolidation of the essence of femininity and as embodiment of the woman's instinctive nature.