Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/118999
Type of publication: master thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Pugačiauskienė, Virginija
Title: Marcinkonių kaimo istorinė raida nuo įsikūrimo iki 1939 metų
Other Title: Historical development of Marcinkonys from foundation till 1939
Extent: 113 p.
Date: 20-May-2010
Keywords: Marcinkonys;istorija;kaimas;kultūra;mokykla;Marcinknys;history;village;cultural;shool
Abstract: Remiantis archeologiniais tyrimais, galima tvirtinti, kad Marcinkonių kaimo apylinkėse pirmieji gyventojai įsikurdavo ilgesniam ar trumpesniam laikui maždaug nuo 4000 pr. Kr. iki 2000 pr. Kr. Geležies amžiaus laikotarpio stovyklų šiose apylinkėse nebuvo aptikta, tai rodo, kad žmonėms pradėjus verstis žemdirbyste, jie pasitraukė į tas vietas, kur žemė buvo derlingesnė. Kita vertus darbo įrankių ir ginklų gamyboje pradėtos naudoti kitos medžiagos, todėl titnagas prarado savo svarbą, o tai įtakojo gyventojų atsitraukimą iš šių vietų. Marcinkonys istoriniuose šaltiniuose minimi nuo XVII a. pr. Kaimo pradžia sietina su miško žvalgais ir kirtėjais, įsikūrusiais prie Juodupio upelio, Dainavos girioje. Kaimo gyventojų skaičius palyginus su kitais kaimais buvo didžiausias ir turėjo aiškią tendenciją didėti, išskyrus bado ir maro laikotarpius. Tokią kaimo lokalinę ypatybę galima paaiškinti tuo, kad čia buvo daugiau žemės plotų, tinkamų žemdirbystei. Kaimo gyventojai, negalėdami pragyventi iš žemės ūkio, sumaniai išnaudojo šiam kraštui būdingas gamtines sąlygas. Verslai, susiję su mišku, sudarė galimybes turėti papildomų pajamų. Pagrindine papildomų verslų išlikimo priežastimi yra prasta žemė ir nebuvimas tradicijos verstis amatais. Gyvenamoji aplinka turėjo didelės įtakos ne tik ūkiniam, bet ir dvasiniam žmonių gyvenimui. Didelė reikšmė buvo skiriama gamtos reiškinių stebėjimui, nes tikėta, kad jie vienaip ar kitaip paveikdavo, įtakodavo derlių. Šių stebėjimų reikšmę ir turimų žinių panaudojimo svarbą sustiprina tai, kad dirbamos žemės šiose apylinkėse buvo apskritai mažai ir tai buvo vienas iš būdų garantuoti geresnį derlių. Bažnyčios funkcionavimas kaimo erdvėje siejosi ne tik su dvasiniu, bet ir su tautiniu bei kultūriniu gyventojų tobulėjimu. Fiksuojamas dar vienas kaimo specifiškumas – Bažnyčia, skirtingai negu Vilnijos krašte, aktyviai palaikė ir stiprino lietuvybę ne tik tarp kaimo, bet ir tarp visos parapijos gyventojų. Gyventojai aktyviai dalyvavo pasipriešindami caro valdžios vykdomai nutautinimo politikai. Ši veikla nenutrūko ir lenkų okupacijos metais. Nežiūrint to, kad lenkų okupacinė valdžia kiek galėdama varžė čia įsikūrusias lietuviškas katalikiškas ir pasaulietines organizacijas, marcinkoniškiai noriai įsitraukė ir aktyviai dalyvavo jų veikloje. Organizacijos buvo tautiškumo ir etniškumo ugdytojos, nes pagrindinėmis vertybėmis laikė tautiškumo, doros ir tikėjimo sklaidą tarp vietos jaunimo. Kultūrinė veikla, turint omenyje, kad kaimas įsikūręs atokioje provincijoje, buvo labai intensyvi ir įvairiapusė. Kultūrinė veikla ir spauda turėjo didžiulę teigiamą reikšmę marcinkoniškių lietuvybės puoselėjimui ir visapusiškam jaunimo auklėjimui. Marcinkonių kraštas apie pusantro šimto metų buvo kitų valstybių įtakoje, tačiau kaimo žmonės akylai puoselėjo, perduodavo iš kartos į kartą tradicijas ir papročius. Marcinkonys ir nedidelėje geografinėje erdvėje tapo lietuviškos veiklos centru. Reikia pabrėžti, kad didelį vaidmenį atliko ta specifinė aplinkybė, kad kaime nuolatos gyveno didelė, stipri, susitelkusi lietuviška bendruomenė, o kitų tautų atstovai - lenkai ir rusai - kaip svetimos valdžios oficialūs tarnautojai, sudarė nedidelį skaičių. Įvykiai, susiję su dvikryžmio kryžiaus statyba ir griovimu, išgarsino Marcinkonis ne tik Lietuvoje, Lenkijoje, bet ir Amerikoje, o laimėta byla dar kartą parodė, kokia buvo stipri lietuvybė šiame krašte.
In this final work it is introduced village’s history from the oldest times till XX age. It is researched wider economical, cultural, spiritual aspects XX age the first four decades. The first time Marcinkonys is mentioned in 1604. Now Marcinkonys is in DNP territory, it is one of the tourists center. The place has rich history, but didn’t wait investigators for a bigger attention. According to the archeological researches people lived in some thousands years from 10000 BC till 20000 BC in Marcinkonys. The beginning of the village is related to forests’ cutters who lived by Juodupis stream in Dainava woods. The population of the village was the biggest and had a clear tendency for growing. So, we can explain that there were more areas for living. Business was related with forest which made opportunities to have extra income. A big role had a railway which made opportunities to realize mushrooms, berries and wood. The church function was related not only with spiritual, but with cultural and national improvement. The church was very active and strengthened Lithuanianism not only between village but between all inhabitants. Marcinkonys was in the influence of Russia and Poland, but people cherished their traditions and customs. They were against denationalization, catholic organizations were found. Cultural activity and the press had a big positive role for Lithuanianism. Marcinkonys became the center of the Lithuanian activity. So, we can say that a big role acted the Lithuanian community and the Polish and Russian made not a big percent.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/118999
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

6
checked on May 1, 2021

Download(s)

107
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.