II Lietuvos Seimas 1923 - 1926 m

II Lietuvos Seimas 1923 – 1926 m. Santrauka. Lietuva, 1918 m. paskelbusi nepriklausomybę, pasuko demokratijos keliu. Lietuvos piliečiai galėjo tiesiogiai rinkti atstovus į Seimą, kurie atstovavo jų interesus. Istorikai daugiau tyrė Steigiamojo Seimo veiklą, nes šis Seimas padėjo pamatus tolesniam teisinės valstybės gyvavimui, nemažai tirtas III Seimas dėl savo darbų ir prezidento A. Smetonos įvykdyto valstybės perversmo. II Seimas mažai susilaukė dėmesio, todėl istorikams lieka aktualu užpildyti parlamentarizmo tyrimuose spragas. Šio darbo tikslas – išanalizuoti II Seimo veiklą, nuveiktus darbus. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1. pateikti politinės situacijos II Seimo išvakarėse apžvalgą, 2. išanalizuoti II Seimo rinkimų eigą ir rezultatus, 3. pristatyti Seimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius, bei 4. aptarti atliktus Seimo darbus vidaus (politinėje, kultūrinėje, ekonominėje ir tautinėje sferoje) ir užsienio politikoje. Pirmajame Seime (1922 – 1923 m.) iš 78 Seimo narių – 38 buvo krikščionys demokratai (pozicija), o kita dalis opozicinės frakcijos. Toks skaičius lėmė, kad opozicija ir pozicija negal���jo tinkamai dirbti. Opozicija ginčijo Respublikos prezidento, vyriausybės išrinkimo teisėtumą (legitimumą), nesutardavo svarbiais klausimais. Todėl prezidentas A. Stulginskis 1923 kovo 13 d. paleido I Seimą. 1923m. gegužės 12-13 d. įvyko rinkimai į Antrąjį Seimą, kurie parodė, kad šį kartą rinkėjai buvo aktyvesni. Antrajame Seime daugiausia vietų iškovojo krikščionių demokratų blokas – 40: krikščionys demokratai – 14, Ūkininkų sąjunga – 14, Darbo federacija – 12; valstiečiai liaudininkai – 16, socialdemokratai – 8. Tautinės mažumos: žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2 ir rusai – 1. Krikščionių demokratų blokas sudarė koaliciją su valstiečiais liaudininkais Seime ir Vyriausybėje. Koalicijos partnerės nuolatos kritikavo viena kitą ir tai neleido įsigalėti nors vienai iš jų. Partijos sutarė tęsti toliau jau pradėtus vykdyti darbus tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Nuolatinė tarpusavio kritika, koaliciją darė silpna. 1924 m. birželio 10 d. atsistatydino E. Galvanausko vadovaujama Vyriausybė, nes LKDP prieštaravo sudaryti sutartį su Anglija dėl paskolos. Kartu žlugo ir Seime sudaryta koalicija. Valstiečiai liaudininkai perėjo į opozicija ir su kitomis opozicinėmis frakcijomis nuolatos kritikavo LKDP bloką. LKDP bloko frakcijos nevaržomos koalicijos saitų, sudarinėjo tik iš savo atstovų Vyriausybes, priiminėjo Seime sau palankius įstatymus, kurie leido labiau kontroliuoti opoziciją. Pakeitė Savivaldybių įstatymą, vietoje karo stovio įstatymo įvedė „Sustiprintos apsaugos įstatymą“. Tai leido Vidaus reikalų ministrui ir policijai labiau kovoti su opozicija. LKDP iš valstybės biudžeto finansavo savo organizacija nors tam priešinosi kitos frakcijos. Susiaurintos žydų autonomijos teisės. LKDP sugebėjo sudaryti valstybės biudžetus ne nuostolingus (deficitinius), kai valstybės išlaidos neviršijo valstybės pajamų. Buvo priimami įstatymai, kurie kūrė naujus bankus, akcines bendroves. Seimas ir toliau rūpinosi švietimo ir kultūros problemomis. Priėmė „Švenčių ir poilsio įstatymą“, kuriame nustatytos valstybės ir katalikų šventės. Buvo priimti pradinių ir vidurinių mokyklų įstatymai, tai leido plėsti mokyklų tinklą. Įkurta žemės ūkio akademija. Seimui teko spręsti keblias užsienio politikos problemas. Buvo pasirašyta 1924 m. Klaipėdos krašto konvencija, nusistovėjo santykiai su Vokietija (pasirašyta prekybos sutartis). Buvo toliau vedama kova su Lenkija dėl Vilniaus krašto. Nesėkmingai vestos derybos su Vatikanu dėl konkordato. nuo 1925 m. balandžio mėn. Lietuva nutraukė metams su Vatikanu diplomatinius santykius. Tačiau aktyviai buvo sudaromos prekybos sutartis su Čekoslovakija, Skandinavijos šalimis. Tai kėlė Lietuvos ekonominį lygį. Lietuva norėdama greičiau likviduoti karo žalos padarinius sudarė su JAV paskolos sutartį. 1924 – 1925 m. Seime partijos pritarė, kad būtų sudaryta Baltijos šalių Sąjunga, tačiau dėl Lenkijos ir Vokietijos trukdymų sąjunga nebuvo įkurta. II Seimo kadencijos metu stabilizavosi padėtis užsienio politikos sferoje. 1926 m. kovo 26 d. II Seime įvyko paskutinis posėdis.

The second Seimas of the Republic of Lithuania 1923 - 1926 Raimundas Trinkūnas Summary Lithuania, declared its independency in 1918, turned to the democracy way. Lithuanians were able to elect representatives directly to Seimas, who represented their interests. Historians started studying more about Constituve Seimas work, because this Seimas put the base for the further life of the juridical state existence, the III Seimas was researched quite in an intensive way as well because of its works and the revolution carried out by the president A. Smetona. The II Seimas got quite little attention. Due to that, it is of present interest to historians to fill the gaps in the researches of parliamentarism. The aims of this work – to analyze the movement and achieved works of the II Seimas. These tasks are raised in order to reach the aim: 1) to produce the review of the II Seimas Eve political situation; 2) to analyze the II Seimas election course and results; 3) to present the quantitive and qualitive indexes of Seimas, and: 4) to discuss about Seimas achieved works in inner (political, cultural, economical and national sphere) and foreign policy. From the 78 Seimas members in the First Seimas (1922-1923) – 38 members were Christian Democrats (position), and the others were opposition fractions. Because of such a number, position and opposition couldn’t work in a proper way. The opposition argued about Republic president, state election legitimacy, and disagreed about important matters. Because of that, the president A. Stulginskis dissolved Seimas on the 13th of March in 1923. The election to the Second Seimas took place on the 12th-13th of May in 1923 and this time electors were more active. The bloc of Christian democrats got most of seats to the Second Seimas – 40: Christian democrats – 14, Ukininku sajunga (farmers union) -14, Labor federation – 12; Valstieciai liaudininkai (peasant populists) – 16, Social democrats – 8. National minorities: Jews – 7, Polish – 4, Germans – 2 and Russian – 1. The bloc of Christian democrats formed a coalition with Valstieciai liaudininkai both in Seimas and Government. The partners of this coalition were always in critics each to other and this didn’t let to intensify any of them. Parties agreed with each other to continue the on-going works in both inner and foreign policy. The constant inter-critics made the coalition weak. The Government, lead by E. Galvanauskas resigned on the 10th of June in 1924, because LKDP contradicted to make an agreement with England for a credit. The formed coalition collapsed. Valstieciai liaudininkai moved to opposition and together with other fractions started criticizing the bloc of LKDP. LKDP bloc fractions unforced from the coalition’s connections started forming Governments, accepting Laws well-disposed to themselves in Seimas, which let them to be more powerful in controlling opposition. They changed the law of local governments, instead of war status “the law of reinforced defence”. This let the secretary and police more to fight with opposition. LKDP sponsored its organization from the state budget, though other fractions struggled about that. Jews autonomy rights were narrowed. LKDP managed to form state budgets break-even (in low supply), when state’s expenses didn’t exceeded state’s income. New laws were accepted, which established new banks, stock companies. Seimas continued taking care about educational and cultural problems. Accepted “the Special days’ law”, where State and Catholics celebrations were defined. Primary and Secondary schools’ laws were accepted; it let to expand schools system. Agricultural academy was established. Seimas had to solve difficult problems in foreign policy. The convention of Klaipeda region was signed in 1924 and settled down the relation with Germany (Commercial papers were signed). There was continuing the fight with Poland for Vilnius land. Bargain with Vatican for concordat was unsuccessful. Lithuania ended diplomatic relation, for a year, with Vatican from April in 1925. However, Lithuanians started making commercial papers with Checoslovakia and Scandinavian countries. This raised economical level of Lithuania. Lithuania made contract with the USA for a credit in order to eliminate war damage ravage in a faster way. In 1924-1925 parties in Seimas agreed that there had to be formed Baltic States union, however it wasn’t established because of Poland and Germany interference. At the time of the II Seimas there was stabilized the condition in foreign policy sphere. On the 26th of March in 1926, there was the last meeting in the II Seimas.