Edukacinės programos - dailės mokymosi motyvaciją paauglystėje skatinantis veiksnys
Blinova, Viktorija |
Temos aktualumas ir problema. Paauglystės amžiuje vyksta savęs ieškojimas ir mąstymo vystymasis, o tai turi įtakos vaizduotės raidai. Mokiniai pradeda kritiškai vertinti savo piešinius, nes jų nebetenkina vaikiškos schemos, jie savo kūryba veržiasi prie natūralistinės. Kadangi nepavyksta to įgyvendinti – pasireiškia nenoras piešti. Praradus susidomėjimą kūryba, menu ir dailės dalyku, svarbu stengtis paauglius sudominti ir motyvuoti paįvairinant dailės pamokas edukacinėmis programomis, organizuojamomis kultūros įstaigose (muziejuose/dailės galerijose). Kadangi paauglystės amžius yra laikomas vienu sudėtingiausių ir pilną krizių, šios temos nagrinėjimas ypač aktualus būtent šiame amžiuje. Be to stokojama tyrimų, nagrinėjančių edukacinių programų, kaip mokymosi motyvacijos veiksnio įtaka paaugliams, nes tai pakankamai naujas dalykas. Tyrimo tikslas – atskleisti edukacinių programų, kaip dailės mokymosi motyvacijos paauglystėje veiksnio, reikšmę. Tyrimo objektas – edukacinės programos – dailės mokymosi motyvacijos veiksnys. Tyrimo uždaviniai: 1) apžvelgti mokslinėje, pedagoginėje, psichologinėje ir metodinėje literatūroje mokymosi motyvacijos ir motyvo sąvokas, klasifikaciją, mokymosi motyvacijos veiksnius ir teorijas; 2) apžvelgti mokslinėje, pedagoginėje, psichologinėje ir metodinėje literatūroje paauglystės amžiaus tarpsnio ypatumus; 3) aptarti edukacinių programų ypatumus; 4) remiantis 5-10 kl. mokinių apklausa, edukatorių ir dailės mokytojų interviu nustatyti edukacinių programų, kaip dailės mokymosi motyvacijos paauglystėje skatinimo veiksnį ir jo ypatumus. Tyrimo metodai: atlikta mokslinės, pedagoginės, psichologinės ir kt. literatūros sisteminė analizė; paauglių anketinė apklausa; interviu su dailės mokytojais ir su muziejų/dailės galerijų darbuotojais (edukatoriais); matematinės statistikos metodai: chi kvadrato (χ2) kriterijaus taikymas, kontingencijos koeficientas (C), procentinė duomenų analizė; kokybinė duomenų analizė. Tyrimo rezultatai: Atliktas tyrimas parodė, kad svarbus kultūros įstaigų (muziejų/dailės galerijų) ir mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas, nes ten kitokia atmosfera, taikomi aktyvieji mokymo(si) metodai, įgyjamos naujos žinios, sukuriami „geresni“ darbai. Edukacinės programos sužadina paauglių teigiamas emocijas, smalsumą, kūrybiškumą, aktyvumą, meninį bei kultūrinį pažinimą, asmeninį tobulėjimą, analizavimo įgūdžius, formuoja teigiamą požiūrį į dailę, kultūros įstaigas ir siekį „atrasti“ naujus mokymosi motyvus. Edukacinės programos yra vienas iš dailės mokymosi motyvacijos veiksnių, kurios paįvairina dailės dalyką ir leidžia į jį pažvelgti plačiau bei atsakingiau, kartu skatina ateityje dažniau lankytis muziejuose/dailės galerijose ir dailės pamokose.
The investigated problem and importance of the work: the self-identifying and the development of thinking are processes affecting the evolution of imagination in the adolescence. Scholars are not satisfied with childish schemes; therefore, they begin to criticize their drawings and go straightforward to the naturalistic oeuvre. The failures to accomplish their drawings cause the reluctance to draw. It is highly essential to introduce educational programmes in cultural houses (e.g., museums and/or art galleries) when adolescents start loosing their interest in creative arts. The analysis of aforementioned problem is critical in adolescence, since this age is founded to be most complex and full of crisis. Unfortunately, as it is a recent concern, there are few researches on educational programmes examining their effect on enhancing motivation of scholars in learning fine arts. The goal of research is to reveal the importance of educational programmes as a factor enhancing the motivation of learning fine arts in adolescence. The objects of research are educational programmes as the factor motivating learning of fine arts. The tasks of research: 1) to review the concepts, classification, factors and theories of motive and learning motivation in scientific, educational, psychological and methodological literature; 2) to survey the peculiarities of adolescence in aforementioned literature; 3) to discuss the characteristics of educational programmes; 4) to measure the effect of educational programmes on motivation of learning fine arts referring the questionings of 5th…10th class scholars and the interviews of educators and art teachers. Research methodology: the scientific, educational, psychological and methodological literature has been reviewed in this work; the survey has been maid using questionnaires and interviews with adolescents, educators and art teachers, respectively; mathematical methods, such as: chi-square (χ2) criterion, contingent coefficient (C), distribution of data in percents, qualitative data analysis where used. Achieved results – the research showed the high importance of collaboration between cultural houses (museums and/or art galleries) and schools. The former has different atmosphere, applies active educational methods, provides new knowledge and allows creating the “better” art. The educational programmes positively affects the emotions, curiosity, creativity, activity, artistic and cultural knowledge, self-perfection and analytical abilities; forms positive attitude to arts, cultural houses and keeps them motivated in finding new motives for learning. Educational programmes, as one of the main factors motivating the learning of fine arts, allow enriching the discipline of art; gives a deeper and more responsible look at it and keeps adolescents motivated in visiting the classes and houses of art.