Moralinio samprotavimo, doro elgesio mokykloje ir religingumo ypatumai vėlyvoje vaikystėje

Tyrime dalyvavo 57 ketvirtų klasių moksleiviai iš 3 Vilniaus mokyklų (30 berniukų ir 27 mergaitės). Iš vienos bendrojo ugdymo mokyklos 35 ketvirtų klasių moksleiviai (16 berniukų ir 19 mergaičių), iš dviejų bendrojo katalikiško ugdymo mokyklų 22 ketvirtų klasių moksleiviai (14 berniukų ir 8 mergaitės). Tiriamųjų amžius 9 – 11 metų. Siekiant įvertinti moralinio samprotavimo ir religingumo ypatumus vėlyvoje vaikystėje, tiriamieji buvo apklausiami naudojant interviu metodą. Interviu metu vaikai turėjo įsivaizduoti po keturias gyvenimiškas dilemines situacijas ir paaiškinti savo elgesį tose situacijose bei to elgesio priežastis. Vaikų atsakymų analizės metu buvo nustatomos jų moralinio samprotavimo stadijos, remiantis L. Kohlberg moralės raidos teorija. Taip pat interviu metu vaikų buvo klausiama apie jų religinės veiklos dažnumą ir religijos svarbą jiems patiems. Atsakymų į šiuos klausimas pagalba, vaikų religingumas buvo suskirstytas į 4 orientacijas: aukštą, vidinį, išorinį ir žemą religingumą, remiantis G. Allport religingumo orientacijų teorija. Siekiant įvertinti doro elgesio mokykloje ypatumus vėlyvoje vaikystėje buvo atliekama moksleivių klasės auklėtojų anketinė apklausa, kurioje mokytojai vertino vaikų doro elgesio pastovumą elgesyje su pedagogais, bendraamžiais, gyvūnais ar augalais ir daiktais, nurodant konkrečius elgesio pavyzdžius. Statistinė analizė parodė, kad skirtumo tarp berniukų ir mergaičių moralinio samprotavimo gebėjimų nėra, tačiau nustatyta, kad mergaičių doras elgesys mokykloje yra pastovesnis nei berniukų. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, nustatyta, kad nėra sąsajos tarp vaikų aukštesnių moralinio samprotavimo gebėjimų ir jų pastovesnio doro elgesio mokykloje. Tik dviejuose iš keturių dileminių situacijų buvo nustatytas silpnas ryšys tarp moralinio samprotavimo gebėjimų ir religingumo, o ryšys tarp doro elgesio mokykloje pastovumo ir religingumo nebuvo rastas. Siekiant įvertinti socialinės aplinkos ir religinio ugdymo reikšmę moralinio samprotavimo ypatumams vėlyvoje vaikystėje buvo atlikta kokybinio tyrimo analizė, remiants 9 tiriamųjų atsakymais interviu metu, kuriuose buvo užduodami papildomi klausimai, padedantys atsakyti į keliamus tyrimo klausimus. Kokybinio tyrimo analizės rezultatai parodė, kad tiek mokyklos, tiek šeimos aplinka yra vienodai reikšminga, formuojant vaikų vertybes, normas, principus ir elgesio taisykles vėlyvoje vaikystėje. Pastebėta, kad bendraamžių socialinės aplinkos įtaka vaikų moralės raidai pasireiškia per ameninę santykiuose su bendraamžiais. Vėlyvoje vaikystėje svarbiausias normas, vertybes, principus ir elgesio taisykles vaikai perima ne iš bendraamžių, o iš tėvų ir mokytojų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad religinis vaikų ugdymas greičiausiai labiau turi įtakos ne moralinio samprotavimo gebėjimams, bet moralinio samprotavimui turiniui.

57 pupils of 4th grade (30 male, 27 female) from three schools of Vilnius participated in the research. 35 pupils from one public school (16 males, 19 females) and 22 from one Catholic private and one Christian private school (14 males, 8 females). Their age range is 9-11 years. In order to assess moral reasoning and religiosity characteristics in late childhood, subjects were interviewed using the interview method. During these interviews, children had to imagine four real-life dilemma situations and explain their behavior in these situations and behavior that cause. Children’s answers were measured by stages of moral reasoning, based on Kohlberg's theory of moral development. Also during the interview children were asked about the frequency of their religious activities and religious importance of their own. Acording to these answers children’s religiosity were divided into 4 orientations: high, intrinsic, extrinsic and low religiosity, based on G. Allport theory of religiosity orientations. In order to assess characteristics of moral behavior at school in late childhood, preceptures performed questionnaires in which they rated children's stability of moral behavior with teachers, peers, animals or plants and things, providing concrete examples of behavior. Statistical analysis showed that there is no difference between boys and girls in moral reasoning abilities. However, it was found that girls’ moral behavior in school is more stable than boys’. Taking into account the results of the investigation, it was found that there was no relation between children's higher moral reasoning skills and their more stable moral behavior in school. Weak relation was identified between moral reasoning skills and religiosity only in two of four real life dilemmas. It was found that there is no relation between religiosity and moral behavior stability in late childhood. Qualitative analysis of the study showed that both, school’s and family’s social domains are equally important in shaping children's values, norms, principles and rules of behavior in late childhood. It is observed that influence of peer’s social domain to moral development in late childhood occurs through their own experience in relationships with peers. Most important norms, values, principles and rules of behavior are assumed not from peers, but from teachers and parents. Attention is drawn to the fact that religious education is likely to have more influence to content of moral reasoning, but not to moral reasoning abilities.