| Abstract: | Temos aktualumas ir naujumas. Socialinis darbas užtikrina socialinės pagalbos socialiai pažeidžiamiems asmenims suteikimą, palengviną jų integraciją į visuomenę, padeda patenkinti socialinius poreikius. Nors socialinis darbas yra labai reikšmingas visuomenei, tačiau socialinio darbo profesijos atstovai – socialiniai darbuotojai – vertinami nevienareikšmiškai. Moksliniai tyrimai rodo, kad socialiniai darbuotojai profesiniu aspektu yra nuvertinami, kai kurie iš jų netgi jaučia gėdą dėl savo profesijos pasirinkimo (Frost E., 2016; Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014). Socialinio darbo profesijos įvaizdis socialinėje erdvėje, visuomenėje, masinės informacijos priemonėse, virtualioje aplinkoje nėra geras (Pivorienė J., Večerskytė, J., 2005; Varžinskienė L., 2008). Besiremdamos savo tyrimo rezultatais Birutė Švedaitė-Sakalauskė, Lijana Gvaldaitė ir Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (2014) socialinius darbuotojus Lietuvoje įvardija kaip „nepaisomus profesionalus“. Marina Levina (2008) socialinį darbuotoją traktuoja kaip tarp dviejų konfrontuojančių pusių – valstybės ir socialinių paslaugų gavėjų – veikiantį subjektą, kurio veiklą kritikuoja abi pusės, tačiau nė viena pusė tinkamai neįvertina socialinio darbuotojo profesinio ir socialinio indėlio vertės. Netgi socialinių darbuotojų partneriai nuvertina socialinių darbuotojų indėlį į bendradarbiavimą ir nelaiko jų lygiaverčiais bendradarbiavimo subjektais (Varžinskienė L., 2008; Večkienė N. P. ir kt., 2013). Toks komplikuotas socialinio darbuotojo statusas mažina jo galimybes efektyviai suteikti socialinę pagalbą žmogui, o tai reiškia, kad mažina ir viso socialinio darbo veiksmingumą. Todėl šiame kontekste tenka kalbėti apie socialinių darbuotojų statuso problemiškumą. Mokslininkų nuomone, profesijos statusas gali būti reikšmingas veiksnys, padedantis jai įsitvirtinti kitų profesijų tarpe (Varžinskienė L., 2008, 2009a ir b). Socialinio darbuotojų statuso tyrimai gali padėti identifikuoti priežastis, dėl kurių socialinių darbuotojų grupė yra nuvertinama ir rasti priemones šioms priežastimis eliminuoti arba sušvelninti (Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014). Nežiūrint to, kad mokslininkai daug skiria dėmesio socialinių darbuotojų statuso gerinimui (Varžinskienė L., 2008; Levina M. I., 2008; Večkienė N. P. ir kt., 2013; Švedaitė-Sakalauskė B., Gvaldaitė L., Buzaitytė-Kašalynienė J., 2014; Frost E., 2016; Romanov P. V., Jarskaja-Smirnova E. R., 2014), socialinio darbuotojo statusas vis dar išlieka nuvertintas, o socialinio darbuotojo profesija nepopuliari. Todėl būtina įvertinti socialinio darbuotojo statusą šiuolaikinės visuomenės sąlygomis ir, pasitelkiant konkrečios institucijos pavyzdį (Zarasų socialinės globos namus), pateikti pasiūlymus socialinių darbuotojų statuso gerinimui. Tyrimo problema. Zarasų socialinės globos namuose dirbantiems socialiniams darbuotojams iškyla nemažas iššūkis teikti kokybiškas socialines paslaugas, užtikrinti aukštą savo veiklos efektyvumą, kai tai atlikti yra ganėtinai nelengva, nes globotiniai, partneriai ir gyventojai į socialinius darbuotojus nežiūri kaip į profesionalus, dažnai nevertina jų pastangų, ne visada pasitiki socialiniais darbuotojais (ypač globotiniai). Tai sudaro nemažų problemų socialiniams darbuotojams siekiant spręsti savo globotinių problemas, į bendradarbiavimo procesą įtraukti kitus institucinius subjektus ir gyventojus. Menkas socialinio darbuotojo statusas Zarasų socialinės globos namuose turėtų būti gerinamas, bet, kad tai padaryti, būtina tiksliau įsigilinti į šią koncepciją ir atlikti reikiamus tyrimus. Tokiu būdu būtų galima nustatyti, kas konkrečiai lemia menką socialinių darbuotojų statusą Zarasų socialinės globos namuose ir ką reikėtų daryti norint jį pagerinti. Tyrimo problemą galima identifikuoti ir dar vienu pjūviu. Darbuotojai, norintys dirbti socialinį darbą, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Nežiūrint keliamų aukštų kvalifikacinių reikalavimų, jiems mokamas palyginti mažas darbo užmokestis, todėl socialinių darbuotojų pajamos nėra didelės. Socialinių darbuotojų darbas visuomenėje nėra itin gerbiamas, o tai rodo mažą socialinio darbo profesijos prestižą. Prieštaravimai tarp to, kokią ekonominę naudą (darbo užmokestį) socialiniai darbuotojai gauna iš savo darbo ir keliamų didelių (aukštojo) išsilavinimo reikalavimų, taip ekonominės naudos (darbo užmokesčio) ir nedidelio profesijos prestižo neatperka tų pastangų, kurias socialiniai darbuotojai įdeda į savo darbą ir vis tiek lieka neįvertinti. Esama situacija nemotyvuoja pasilikti ir geriau dirbti nei socialinių darbuotojų apskritai, nei tų, kurie dirba socialinį darbą Zarasų socialinės globos namuose. Todėl būtina imtis veiksmų ir priemonių, kad būtų galima didinti socialinių darbuotojų statusą ir taip juos motyvuoti pasiliki (nesirinkti kitų darbų, kitos profesijos) ir dirbti socialinį darbą. Taigi tyrimo problema – suinteresuotų subjektų (socialinių darbuotojų, kolegų, globotinių, gyventojų) nuomonė apie socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje. Tyrimo tikslas – įvertinti socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti profesinio statuso koncepciją. 2. Išanalizuoti socialinio darbuotojo statusą lemiančius veiksnius. 3. Ištirti, kaip savo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje vertina Zarasų socialinės globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai. 4. Nustatyti ir palyginti, kaip socialinio darbuotojo statusą vertina Zarasų miesto gyventojai, Zarasų socialinės globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai, jų kolegos, dirbantys ne socialinį darbą, ir globotiniai. Tyrimo hipotezė: suinteresuotieji subjektai (Zarasų socialinės globos namų socialiniai darbuotojai, kolegos ir globotiniai, Zarasų miesto gyventojai) socialinio darbuotojo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje vertina kaip žemą. Tyrimo metodai: 1. mokslinės literatūros sisteminė ir lyginamoji analizė, naudota analizuojant mokslinius šaltinius, nagrinėjančius socialinio darbuoto statusą ir socialinio darbo profesijos prestižą; 2. dokumentų (teisės aktų, strateginių dokumentų) turinio analizė, naudota analizuojant Lietuvos teisinės bazės poveikį, formuojant socialinio darbuotojo statusą; 3. pusiau struktūruotas interviu (kokybinis tyrimas), naudotas, siekiant įvertinti socialinių darbuotojų požiūrį į savo statusą Zarasų socialinės globos namuose ir Zarasų miesto bendruomenėje; 4. anketinė apklausa raštu (kiekybinis tyrimas), naudota, siekiant nustatyti Zarasų miesto gyventojų, Zarasų socialinės globos namuose dirbančių darbuotojų ir juose gyvenančių globotinių požiūrį į socialinio darbuotojo statusą; 5. lyginamoji analizė, naudota, siekiant palyginti darbe atlikto empirinio tyrimo rezultatus su kitų mokslinių tyrimų, kuriais buvo tiriamas socialinių darbuotojų statusas, socialinio darbo profesijos prestižas, socialinio darbo turinys bei problemos, rezultatais. Tyrimo duomenų apdorojimo metodai. Kokybinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant turinio (angl. content) analizę. Pagal šią analizę išskiriamos kategorijos, kurių teiginius sieja semantinio panašumo kriterijus. Šias kategorijas sudaro subkategorijos ir teiginiai, paimti ir sugrupuoti iš interviu klausimų bei atsakymų suvestinės. Kiekybinio tyrimo duomenys apdoroti SPSS 21.0 ir Microsoft Excel 2013 programomis, apskaičiuojant procentinius dažnius, aritmetinius vidurkius ir ranguojant vertinimus.
While social work is very important to the public, but the status of social work profession - social workers - is valued mixed. The research problem - stakeholders (social workers, colleagues, dependents, population) opinion about the status of social workers in Zarasai social care home and Zarasai town community. The aim of research - to evaluate the status of social workers in Zarasai social care home and Zarasai town community. The tasks of research: 1. To analyze the concept of professional status. 2. To analyze the factors influencing the status of social workers. 3. To investigate how the status of social workers is evaluated in Zarasai social care home and Zarasai town community. 4. To identify and compare how the status of social workers in Zarasai social care home is evaluated by social workers, colleagues, dependents and population. The research hypothesis: stakeholders (social workers, colleagues and dependents of Zarasai social care homes, Zarasai city residents) think that the status of social worker in Zarasai social care home and Zarasai city community is low. Research methods: the systematic and comparative analysis of the scientific literature sources; documents (laws, strategic documents) content analysis; semi-structured interview (qualitative research); a written questionnaire (quantitative analysis); the comparative analysis. The research hypothesis was confirmed partially. The satisfaction of social workers' work is high between top managers and colleagues. Much less the status of social workers in Zarasai town is evaluated by residents. So, it most shoud be improved the status of social workers in Zarasai town community. The results of research can be used to improve the status of social workers in Zarasai social care home and Zarasai town community. Key words: status, social work, prestige. |
