Socialinės pagalbos neįgaliesiems teikimas savivaldybių lygmeniu
Miladovskaja, Kristina |
Lietuvoje vis didesnę gyventojų dalį sudaro neįgalūs asmenys. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis neįgalumą turinčių asmenų per metus padaugėjo daugiau nei 6 proc., todėl socialinės paslaugos šių asmenų grupėms tampa vis svarbesne ir aktualesne socialinės paramos sistemos dalimi, tenkinant asmenų gyvybinius poreikius ir sudarant palankesnes žmogaus orumą saugančias gyvenimo sąlygas. Temos aktualumas. Neįgaliųjų teisės konvencijoje (2006) akcentuojama, jog šalys skatinamos imtis veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad neįgalieji galėtų įgyti bei išlaikyti didžiausią įmanomą savarankiškumą – protinius, socialinius, fizinius bei profesinius gebėjimus ir integruotis į visas gyvenimo sritis bei jose dalyvauti. Lietuvos iš užsienio mokslininkai yra tyrinėję neįgaliųjų asmenų paslaugų poreikį, paslaugų teikimo būdus ir prieinamumą, jų efektyvumą. L.Žalimienė (2003) socialines paslaugas nagrinėjo 4 aspektais: 1) formos – pagalba nepiniginė forma, 2) tikslo – pagalba socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, užtikrinant jų integraciją į visuomenės gyvenimą, 3) finansavimo – teisė į paslaugas neparemta kliento įnašų mokėjimu, 4) išlaidų kompensavimo – valstybės subsidijuojamos paslaugos, kai klientas už jas moka ne rinkos kainomis arba visai nemoka. Autorė nurodė, kad socialinės paslaugos yra socialinio darbo organizavimas konkrečioje įstaigoje, bendruomenėje su tam tikromis klientų grupėmis. B.Vengerienė (2006) paslaugas apibūdino kaip kliento ir paslaugos teikėjo tarpusavio kontaktą. Ji akcentavo, kad dauguma paslaugų veiklos apibrėžimų nusako ją kaip paslaugų gamintojo ir paslaugų vartotojo santykį. Apie socialines paslaugas rašė autoriai: C.Sutton (1999), H. Fayol (2005), E. Goubinas, M. Richmondas (2004), L. C. Johnson (2003). L.Žalimienė (2003). Šie autoriai socialines paslaugas įvardija kaip visuomenines paslaugas. B.Vengerienė (2006) paslaugas apibūdina, kaip kliento ir paslaugos teikėjo tarpusavio kontaktą. R. Kalesnykas (2000) socialines paslaugas analizuoja socialiniu, ekonominiu bei teisiniu požiūriais. Nors socialinės paslaugos yra nagrinėtos daigelio autorių, studentų bakalauro ir magistro darbuose, straipsniuose įvairiais aspektais, tačiau vis dar trūksta išsamių tyrimų apie socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems asmenims jų organizavimo principus savivaldybės jų vietovėse. Tyrimo tikslas: ištirti socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikimo galimybes savivaldybių lygmeniu Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti socialinių paslaugų sampratą ir jų teikimo neįgaliems asmenims principus. 2. Nustatyti socialinių paslaugų prieinamumo principo įgyvendinimo ypatumus savivaldybių lygmeniu bei ištirti savivaldybių teikiamų paslaugų neįgaliesiems efektyvumą ir apimtis. 3. Pateikti socialinių paslaugų, teikiamų neįgaliems asmenims, tobulinimo modelį. Tyrimo objektas: socialinių paslaugų neįgaliems asmenims teikimas savivaldybėse Temos naujumas. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, siekia tobulinti socialinę sistemą norėdama priartėti prie Europos standartų, o socialiniai darbuotojai, būdami atsakingi už savo veiklos organizavimą ir žmonių, turinčių negalią, socialinių poreikių tenkinimą, nuolat susiduria su problema, kaip efektyviau užtikrinti socialinių paslaugų neįgaliesiems teikimą, atsižvelgiant į paslaugų poreikį. Remiantis LR ir ES teisės aktais ir norminiais dokumentais darbe sistemiškai išnagrinėta socialinės pagalbos samprata ir rūšys, socialinių paslaugų teikimo neįgaliems asmenims principai. Atskleistos paslaugų teikimo neįgaliesiems aktualijos savivaldybės lygmeniu. Tyrinėtos socialinių paslaugų prieinamumo principo įgyvendinimo galimybės savivaldybių lygmeniu, atskleistas savivaldybių teikiamų paslaugų neįgaliesiems efektyvumas ir apimtys. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros, teisinių ir įstaigos dokumentų analizė atlikta siekiant aptarti socialinių paslaugų neįgaliesiems politiką, socialinių paslaugų teikimo sistemą savivaldybėse; Norminių dokumentų analizė, atlikta siekiant išanalizuoti socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems norminių dokumentų atžvilgiu. Neįgaliųjų apklausa., siekant ištirti kokia teikiama socialinė pagalba – neįgaliesiems savivaldybių lygmeniu. Kiekybinis tyrimas, naudojant statistinius duomenis bei content analizę. IŠVADOS Neįgalumo ir neįgaliojo sąvokos nėra aiškiai apibrėžtos galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Taip pat, nėra ir bendros neįgalumo ir neįgaliojo sąvokos ES mastu. Lietuvoje susiduriama su piknaudžiavimu nustatant neįgalumą, taigi, reiktų tobulinti neįgalumo nusatymo sistemą. Taip pat, išskiriami du negalios sampratos modeliai: medicininis bei socialinis. Socialinių garantijų, kaip ir neįgaliojo sąvoka, nėra aiškiai ir vienareikšmiškai apibrėžtas terminas. Socialinė parama neįgaliems asmenims skiriama bendrais pagrindais. Nors socialinės paslaugos ir vaidina vieną iš svarbiausių vaidmenų mažinant socialinę atskirtį, tačiau jų prieinamumas yra nepakankamas. Asmenys, pageidaujantys pasinaudoti socialinėmis paslaugomis, gali jomis pasinaudoti, o pasinaudoję asmenys nėra patenkinti teikiamų paslaugų kokybe. Lietuvoje ypač susiduriama su neįgaliųjų nedarbingumo problema. Kadangi, asmuo, kuriam nustatytas nedarbingumas, veikiau renkasi socialines išmokas nei darbą. Taigi, reiktų imtis visų imanomų priemonių šiai problemai spręsti. Neįgaliųjų teisę į švietimą reglamentuojantys teisės aktai nepakankamai apibrėžia šių garantijų įgyvendinimą. Kadangi neįgalieji, turintys teisę į išsilavinimą ne visada gauna galimybes patekti į mokymo įstaigas ar galimybes gauti tinkamas paslaugas.
Lithuania is part of a larger population of persons with disabilities. According to the Disability and Capacity for Work Establishment Office of the persons with disabilities during the year increased by more than 6 percent., And social services for such groups are becoming more important and relevant part of the social support system in meeting the vital needs, and helping to protect the dignity of the human living conditions. Relevance of the topic. Persons with Disabilities (2006) emphasized that the parties are encouraged to take effective and appropriate measures to ensure that people with disabilities to gain and maintain maximum independence - intellectual, social, physical and occupational skills and integrate into all areas of life and participate. Lithuanian foreign scientists have been explored by the disabled service needs, service delivery methods and the availability of their effectiveness. L.Žalimienė (2003) examined the social services in four aspects: 1) form - the form of non-cash assistance, 2) goal - helping disadvantaged members of society to ensure their integration into society, 3) funding - the right to services not based on a customer's payment of contributions, 4) expenses - state subsidized services where the customer pays for them at market prices or no pay. The author pointed out that social services is a social work organization in a particular establishment in the community with certain client groups. B.Vengerienė (2006) described the service as a customer and service provider of mutual contact. She emphasized that the majority of services defines the operational definitions of it as a service producer and service user ratio. The social services to authors wrote: C.Sutton (1999), H. Fayol (2005), E. Goubinas, M. Richmond (2004), No. C. Johnson (2003). L.Žalimienė (2003). These authors identify the social services as a public service. B.Vengerienė (2006) describes the service as a customer and service provider of mutual contact. R. Kalesnykas (2000), social services, analyzing the social, economic and legal aspects. Although social services are dealt with plumule authors, undergraduate and graduate students work, articles in various aspects, but there is still a lack of detailed studies on the provision of social services for disabled persons in the organization of their local areas. The aim: to explore the social services for people with disabilities the opportunity for local authorities to The tasks were: To reveal the concept of social services and the provision of people with disabilities. Determine availability of social services to implement the principle features of local authorities to investigate and municipal services for disabled and volume efficiency. Provide social services for disabled persons, improving the model. The object of research: social service provision for disabled persons in municipalities Topics novelty. Lithuania joined the European Union, aims to improve the social system in order to move closer to European standards, and social workers, being responsible for their organization and people with disabilities, social needs, constantly faced with the challenge of ensuring effective delivery of social services for disabled people, taking into account the demand for services. According to the Lithuanian and EU legislation and normative documents of the work of a systematic examination of the concept of social support and types of social services for people with disabilities. Disclosure of news services for disabled people at the municipal level. Availability of social services investigated the feasibility of the principle of municipal level found in municipal services for disabled and volume efficiency. Methods: Scientific literature, legal documents and institutions analysis was performed in order to discuss social policy services to the disabled, social services system for municipalities; Regulatory document analysis, carried out to analyze the provision of social services for disabled people normative documents. Disability survey., Towards explore how to provide social assistance - people at the municipal level. Quantitative analysis, using statistics and content analysis. Conclusions Disability disabled and concepts are not clearly defined in the applicable laws of the Republic of Lithuania. Also, there is no single definition of disability and the disabled across the EU. Lithuania faced with the abuse of disability determination, therefore, should improve the disability asigdned the system. Also, the concept of disability are two models: the medical and social. Social benefits as a disabled person and the concept is not clearly and unambiguously defined the term. Social support for disabled people on a general basis. Although social services and plays a key role in reducing social exclusion, but their availability is not sufficient. Persons wishing to take advantage of social services, can use them, and using those not satisfied with the quality of service. Lithuania in particular people with disabilities face unemployment problem. As the person to whom the disability, but rather prefer social benefits than work. So, you should take all possible measures to address this problem. People with disabilities the right to education legislation is not sufficiently define the implementation of these guarantees. Because people with disabilities who have the right to education does not always get access to education and access to appropriate services.