Bronio Railos politinės pažiūros ir veikla XX a. ketvirtajame dešimtmetyje

Abstract

Magistrinio darbo tiriamasis objektas – Bronio Railos, žymaus lietuvių intelektualo, buvusio trečiafrontininko, tautininko, po Antrojo pasaulinio karo perėjusio į liberalų stovyklą, politinės pažiūros ir veikla XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Ši tema istoriografijoje iš viso nėra sulaukusi tyrėjų dėmesio. Tyrimas atliktas remiantis gausiais istorijos šaltiniais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Bronys Raila - kontraversiška XX a. Lietuvos istorijos asmenybė, neturėjusi aiškių ideologinių nuostatų ir išsiskyrusi savo pažiūrų ir veiksmų radikalumu ypač ketvirtajame dešimtmetyje. Jaunystėje B. Railai buvo artimos kairiosios idėjos, kurį laiką bendradarbiavo socialdemokratų spaudoje, o 1930-1931 m. ir kairiųjų net prokomunistinės orientacijos lietuvių rašytojų žurnale „Trečiasis frontas“. Buvo vienas iš šio žurnalo ideologinių vadų, ko jis pats nenorėjo pripažinti. Lietuvos valdžiai uždraudus „Trečią frontą“, trečiafrontininkai išsiskirstė. B. Railos pasitraukimą iš trečiafrontininkų nulėmė daugiau ne idėjiniai motyvai, o išoriniai faktoriai. Lemiamos įtakos turėjo Lietuvos komunistų partijos arši kritika trečiafrontininkų atžvilgiu, komunistų spaudoje pasitaikantys nuolatiniai B. Railos užsipuldinėjimai, net prakeiksmai, kas ir nulėmė B. Railos atsimetimą nuo „kairės“ ir galbūt evoliucijos į komunistinę santvarką. Nemažiau svarbu ir tai, kad, B. Raila nebegalėjo rašyti spaudoje, uždraudus „Trečią frontą“. Iš trečiafrontininkų perėjęs į tautininkų gretas, B. Raila tapo aršiu kairiųjų, buvusių savo bendraminčių, priešininku. Tautininkų spaudoje nuolat kritikavo buvusius savo draugus. Tikra kritikos akcija vyko 1936 m., kai B. Raila atvirai ir negailestingai kritikavo kairiųjų leidžiamą žurnalą „Literatūra“, kurio branduolį sudarė buvę trečiafrontininkai. Būdamas vos 27 metų keliuose straipsniuose atvirai kritikavo „Literatūros“ redaktorių V. Krėvę ir apkaltino šio leidinio bendradarbius kultūrbolševizmo idėjų propagavimu Lietuvoje. Šiuo atveju jis neklydo. LTS gretose B. Raila rašė nuolat ir vienu metu iš karto bendradarbiavo keliuose tautininkų periodiniuose leidiniuose, dirbo valstybiniame radiofone. Per trumpą laiką ketvirtajame dešimtmetyje B. Raila tapo vienu iš tautininkų ideologų lyderių. B. Raila, būsimasis provokiškojo LAF’o propagandos ministras, 4-jo dešimtmečio viduryje skeptiškai vertino nacistinės Vokietijos socialinius, ekonominius pasiekimus ir pačią nacionalsocializmo ideologiją dėl atvirai demonstruojamo Vokietijos ekspansionizmo. Tačiau ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje nacių valstybės santvarka jam tapo priimtina dėl „paspartinto nacionalizmo” įgyvendinimo Lietuvoje. B. Railos svarstymai ketvirtojo dešimtmečio viduryje ir antroje jo pusėje politinės santvarkos tema rodė jo simpatijas išimtinai tautinei valstybei, valdomai tvirtos, dinamiškos, griežtos valdžios. A. Smetonos autoritarinis valdymas jam buvo per „švelnus”. B. Railos simpatijas vado kultui bei visiškam opozicijos panaikinimui dešimtmečio pabaigoje sustiprino totalitarinių režimų Europoje įsigalėjimas. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje R. Railos skelbtuose straipsniuose atsispindi „lietuviškos Lietuvos” idealas, nepaliekantis vietos pilnateisiais Lietuvos piliečiais vadintis lenkams, vokiečiams ir ypač žydams.

Summary The object of the master thesis paper is the political attitudes and activities of Bronys Raila who was a famous Lithuanian intellectual, former third front line solder who joined the left–wing campus after the World War II, during the 4th decade of the 20th century. This theme has not received any attention from the researchers of historiography yet. The research has been conducted on the basis of vast historical resources. After it has been conducted, it emerged that Bronys Raila was a controversial personality of Lithuanian history of the 20th century who had not any clear ideological attitudes and who was distinguished by his radical views and activities, especially during the 4th decade of the mentioned century. Early in life, Bronys Raila was influenced by the leftist ideas and, for some time, he collaborated in the social–democratic press; further, during the period of 1930 and 1931, he worked in the journal “Trečiasis frontas” (The Third Front) of the leftist procommunist Lithuanian writers. He was one of its ideological leaders, which he himself never fancied to admit. After the Lithuanian government prohibited its printing, the third front line solders dispersed. However, Bronys Raila’s retreat was influenced not by his ideological motives but by the external factors. The most influential ones were the severe critic of the Lithuanian communist party towards the third front line solders, constant attacks (even curses) of Bronys Raila in the communist press, which influenced Bronys Raila’s backslide from the “left–wing” and presumably from the evolution to the communist regime. It is fairly important to note that Bronys Raila could no longer publish after “Trečiasis frontas” was closed. After he joined the nationalists, Bronys Raila became a severe opponent of his former congenial, the leftists. He constantly criticized his former friends in the nationalist press. A true critical action took place in 1936 when Bronys Raila openly and ruthlessly criticized the leftist journal “Literatūra” (Literature), the very core of which consisted of the third front line solders. At the age of twenty seven, in several articles, Bronys Raila openly criticized its editor Vincas Krėvė and accused its employees of the propaganda of cultural bolshevist ideas in Lithuania. In this case, he was unerring. As he was in the Lithuanian Nationalist League, he was perpetually publishing, collaborated in several periodical nationalist publications simultaneously, and worked in the state radio. During the short period in the 4th decade, Bronys Raila became one of the ideological leaders of nationalists. The future minister of pro–German LAF propaganda, in the middle of the 4th decade, Bronys Raila was incredulous at the social, economical achievements of Nazi Germany and the very ideology of National Socialism due to the openly demonstrated expansionism of Germany. However, at the end of the mentioned decade, the Nazi state order became appropriate for him due to the implementation of the “stepped–up nationalism” in Lithuania. In the middle of the 4th decade and during its second half, the reflections of Bronys Raila on the political order disclosed his sympathies solely to the national state that was ruled by a strong, dynamic and strict power. According to him, the power of the authoritarian regime of Antanas Smetona was a “mild one”. Bronys Raila’s sympathies to the cult of a leader and the total execution of opposition were enhanced by the establishment of total regimes in Europe at the end of the decade. At this time, his articles reflected the ideal of the “Lithuanian Lithuania” that excluded Poles, Germans and Jews as its full citizens.