Šeimų, auginančių hiperkinezinių sutrikimų turinčius vaikus, psichologinių sunkumų sąsajos su įveikos būdais ir pasitenkinimu gyvenimu

Darbo tikslas – ištirti šeimų, auginančių hiperkinezinį sutrikimą turinčius vaikus, psichologinių sunkumų sąsajas su įveikos būdais ir pasitenkinimu gyvenimu. Tyrime dalyvavo 64 motinos, auginančios hiperkinezinį sutrikimą turinį vaiką. Tiriamosios tyrimui atrinktos patogiosios tikslinės atrankos būdu, buvo kreiptasi į psichikos sveikatos centrus bei internetinių forumų pagalba ieškota tiriamųjų. Tyrimo metu naudoti trys klausimynai patiriamų sunkumų, įveikos būdų ir pasitenkinimo gyvenimu ryšiui nustatyti: 1). Į šeimos krizę orientuota asmenybės įvertinimo skalė“ ( angl. Family Crisis Oriented Personal Evaluation Scales, F-COPES), sukurta McCubbin, H, I., Olson, D. H., Larsen A. S., 1982). 2) „Pasitenkinimo gyvenimu klausimynas“ (PGK), (ang. Satisfaction With Life Scale) sukurtas Diener E., Emmons R., Larsen J. ir Griffin S. 1993), 3) Šeimos sunkumų ir problemį kalusimynas, sukurtas Ž. Rympo klausimynu (2010). Mokslinės literatūros analizė ir tyrimo rezultatai rodo, šeimos, auginančios hiperkinezinį sutrikimą turinčius vaikus, susiduria su sunkumais, kurie įtakoja visos šeimos funkcionavimą. Siekiant šeimos stabilumo svarbios tėvų asmeninės sąvybės, išoriniai ir vidiniai ištekliai, aplinkinių reakcijos, specialistų pagalba. Kad šeima atrastų savo stiprybes svarbi specialistų pagalba. Priešingu atveju, šeima dėl informacijos trūkumo, savo užsisklendimo, sutrikimo neigimo sunkiai suvokia vaiko elgesio, trikdančio visos šeimos funkcionavimą bei paties vaiko socializaciją bei savivertę, elgesio apraiškas. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad tiek vienišoms, tiek ištekėjusioms motinoms, kurios augina hiperkinezinį sutrikimą, turintį vaiką daugiausiai sunkumų sukelia kylantys psichologiniai bei socialiniai sunkumai. Tai rodo, kad motinoms, dažniausiai kyla problemos su profesinės veiklos ir šeimyninių pareigų derinimu, neigiamu aplinkinių požiūriu, ribotomis galimybėmis darbo rinkoje ir kita. Motinos (vienišos ir vedusios), auginančios hiperkinezinį sutrikimą turintį vaiką, dažnaiusiai naudoja požiūrio keitimo į pozityvesnį įveikos strategiją Tiriamosios gyvenančios kaimo vietovėje dažniausiai naudojančios pasyvų įveikos būdą. Jos linkusios laukti, kol problemos išsispręs pačios. Jaunesnio amžiaus( 21 -28 metų) ir vyresnės nei 37 metų tiriamosios iškilusius sunkumus sprendžia naudodamos daugiau, įvairesnių įveikos būdų, nei vidutinio amžiaus motinos (29 – 36 metų amžiaus). Rezultatai atskleidžia, kad daugėjant patiriamų sunkumų pasitenkinimas gyvenimu mažėja, ir priešingai, - kuo pasitikėjimas gyvenimu didesnis, tuo patiriami sunkumai mažesni, lengviau įveikiami.

The aim of study was to assess the links between psychological difficulties, coping strategies and life's satisfaction of families raising children with hyperkinetic disorders. The study included 64 mothers, who are raising a child with hyperkinetic disorder. There were used three questionnaires for the investigation of psychological difficulties, coping techniques and satisfaction with life:1) Family Crisis Oriented Personal Evaluation Scales, F-COPES, McCubbin, H, I., Olson, D. H., Larsen A. S., 1982), 2), Satisfaction with Life Scale, Diener E., Emmons R., Larsen J. ir Griffin S. (1993), 3) Difficulties and Problems of Families. It was created by the author of thesis in accordance with Rympo scale (2010). The results of the research have shown that mothers raising the children with hyperkinetic disorder are faced with many difficulties which affect the functioning of the whole family. The study data also showed that both single and married mothers who are raising child with hyperkinetic disorder have different psychological and social problems, such as limited opportunities in the labour market or negative reactions of other people. Single mothers as well as married, most often use positive coping strategies of problems. But it was stated that mothers from rural districts more often use a passive method coping with problems. They tend to wait until the problem solved itself. Younger mothers (21 – 28 years old) and older than 37 years old mothers solve the problems using more wider range of coping methods than younger mothers (29 – 36 years old). It was concluded that it's very important for such families to get more integrated support from the specialists of medical, social and psychological services. The stability of families depends on their inner strengths, knowledge about child's behaviour which can provide professional and adequate support of the specialists.