| Abstract: | Dabartinis gyvenimas yra labai kintantis, kiekvienais metais atveriantis naujus pokyčius. Pastarieji turi įtakos mūsų veiklai, kartais labai reikšmingos. Lietuvai atkūrus valstybingumą ypatingai aktuali tapo profesionalų, dirbančių švietimo srityje problema. Lietuvai, kaip ir kitoms posovietinėms Europos Sąjungos šalims, iškilo poreikis reformuoti profesinio mokymo sistemą. Lietuva nebuvo išimtis, visose Centrinės ir Rytų Europos šalyse profesinio mokymo sistema buvo reformuota. Tiesa, reformos sparta ir mastai buvo skirtingi. Sparčiausiai kaita vyko Vengrijoje. Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje pažangos lygis yra panašus (Želvys, 1998, p. 59). Prasidėjusią reformą galime apibrėžti kaip reguliuojamą švietimo kaitą. Lietuvos švietimo koncepcijos autoriai suformulavo pagrindinį reformuoto ugdymo tikslą – „savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus atskleidžianti asmenybė“ (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992, p. 5). Profesinio mokymo reformos prielaidų yra išskiriama įvairių, bet svarbiausios yra šios: ● perėjimas nuo planinės į rinkos ekonomiką. Šis 1990 m. Lietuvos priimtas sprendimas užbaigė lėto technologijų plėtojimosi, būdingo sovietiniams laikams, laikotarpį. Tai daugeliu atvejų panaikino galimybę dirbti vienoje ir toje pačioje darbovietėje visą gyvenimą ir iškėlė poreikį tobulinti turimas arba įgyti naujas kompetencijas. Be to, susiformavus darbo rinkai, atsirado nedarbas. Susirasti darbą arba neprarasti jo dažnai reiškia būtinybę įgyti rinkos poreikius atitinkančią kvalifikaciją. ● Europos integracija. Lietuvai nusprendus siekti narystės Europos Sąjungoje. Narystė reiškė įėjimą į bendrą rinką, padidėjusį darbo jėgos mobilumą, dideles užsienio investicijas, greitesnę mūsų ekonomikos restruktūrizaciją. Narystei tapus realybe, Lietuva buvo priversta laikytis Europos užimtumo strategijos gairių, apimančių ir profesinį mokymą. ● perėjimas prie žiniomis grindžiamos ekonomikos. Informacinės technologijos padarė radikalią įtaką pačiai ekonomikos esmei – atsirado globali „žiniomis grindžiama ekonomika“. Ši ekonomika pirmiausia remiasi idėjų, o ne fizinės jėgos, pažangių technologijų, o ne pigios darbo jėgos panaudojimu. Lietuva taip pat planuoja laipsniškai pereiti prie žiniomis grindžiamo ūkio. Tai reiškia, jog siekiant konkurencingos ekonomikos profesinį mokymą tampa būtinybe pertvarkyti taip, kad jis atitiktų kintančios darbo rinkos ir atskiro individo poreikius.
In the scientific literature various educational, social services’ organizational aspects are discussed, but for the group leaders of the vocational schools as for social services’ organizers of the vocational schools haven’t got any attentation for the heeded competences from the scientists. Ihis theme is very topic, because in the Lithuania’s Respublic Law of the Social services signed in 2006, the understanding of the social services and theiz organization is determined ina new way. And in Social Service’s Catalogue, confirmed in 2006, there are unssen somme tasks and duties for educational institutions. Work’s actuality and the new options: Ihis theme is very topic, because the Lithuania’s Respublic Law of the Social services signed in 2006, determines the understanding of the social services and theiz organization in a new way And in Social Services’ Catalog, signed in 2006 there are somme special duties and tasks for the educational institutions. And in the scientific literature varions educational, social services’s organizational aspects are discussed. But the competences of the group leaders of the vocational shools hawen’t reached the attentation of scientists. Ihat iswohy. I howe chosen such a theme for wy post – gradute’s worle. |
