| Abstract: | Pastaruosius dešimt metų Lietuvoje vyksta procesas, kurio metu nuo griežtai centralizuoto darbo santykių reguliavimo modelio pereinama prie sutartinio šių santykių reguliavimo. Vykstant šiam procesui ir imta vartoti sąvoką – socialiniai partneriai. Partnerystė Lietuvoje dar sunkiai priimama, kadangi pradėjo vystytis tik prasidėjus demokratijos procesams, todėl partnerystė neturi nei tradicijos, nei jai palaikyti reikiamos infrastruktūros, resursų ir kompetencijos, priimama be didelio pasitikėjimo, neaiškūs jos principai ir siekiai, neapspręsta kaip ir kokiu būdu ji turėtų veikti sistemoje. Darbe siekiama atsakyti į klausimus: kokia socialinė partnerystė susiformuoja neįgaliųjų pagalbos teikimo sistemoje, kokios priežastys lemia jos plėtrą ir pagal kokį modelį organizuojama socialinė partnerystė galėtų tapti nuolatinio neįgaliųjų pagalbos sistemos tobulinimo sąlyga. Partnerystė dėmesys yra sukoncentruojamas į darbo rinkos ir švietimo, bei socialinės politikos klausimus. Partnerystė švietime plėtoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, kurio nauda – abipusė. Tačiau negalią turinčių asmenų gyvenimo raida išskaidoma ir dažnai prarandamas visuminis raidos reiškinio supratimas, taigi netenkame adekvataus gebėjimo teikti individui reikalingą pagalbą. Kyla pavojus, kad teikiant pagalbą pagal individo pagalbos poreikį (judėjimo, socialinės paramos, komunikacijos, užimtumo, lavinimo, ugdymo) gali būti neatsižvelgiama į bendrą individo aplinkos kontekstą. Vienoje srityje individas gali gauti pagalbos labai daug, o kitoje būti visai pamirštas. Šiuolaikinėje visuomenėje įstaigų teikiančių pagalbą protinę ir kompleksinę negalią turintiems asmenims tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje yra labai daug ir labai lengva dideliame informacijos sraute pasiklysti. Netinkamai teikiant pagalbą individui, pažeidžiant bendrą aplinkos kontekstą kuriame vyksta jo gyvenimo raida, gali būti pažeidžiami svarbūs emociniai ar socialiniai ryšiai, asmenybės formavimosi ir adaptacijos požiūriu net reikšmingesni nei kai kurie akademiniai gebėjimai. Būtent visuminis požiūris į individo situaciją ir jo negalės raišką padeda specialistams garantuoti neįgalaus asmens gyvenimo kokybę, rasti jo akademinių bei socialinių gebėjimų optimalų santykį. Viena iš kliūčių sėkmingai įgyvendinti socialinę partnerystę neįgaliųjų pagalbos teikimo sistemoje yra institucinis uždarumas ir silpnas veiksmų koordinavimas tarp tokį pat vaidmenį atliekančių institucijų. Reikėtų dar daug padirbėti socialinės partnerystės srityje, kad paslaugos būtų kokybiškesnės.
Over the last ten years, Lithuania is the process by which the strictly centralized control of labor relations model, the move to a contractual relationship of these regulators. During this process, and full use of the concept - the social partners.The Partnership adopted in Lithuania even more difficult, since the development began only after the start of democratic processes, so the partnership does not have the tradition, nor the maintenance of the necessary infrastructure, resources and competence, without the acceptance of high trust, uncertain of its principles and aspirations, as neapspręsta and how it should operate the system . The paper seeks to answer the questions: how partnerships contribute to social assistance system of the disabled, what determines the reasons for its development and is organized according to the model of social partnership to help disabled people to become the permanent improvement of the system.The partnership focus is concentrated in the labor market and education, and social policy issues. Partnership in education to develop public-private cooperation, the benefits - reciprocal. However, persons with disabilities living developments are often broken and the loss of the total development of the phenomenon of understanding, and therefore lose the ability to provide adequate individual needed assistance. There is a risk that the provision of assistance under the individual's need for assistance (mobility, social support, communication, employment, training, education) can be disregarded in the overall context of the individual. Each of the individual can get help very much, and quite another to be forgotten. In modern society, institutions, and providing assistance to mentally disabled persons to complete both the public and the private sector is very large and very large flow of information easy to lose oneself. Improperly assisting the individual in violation of the environmental context in which the evolution of life, may be vulnerable to significant emotional or social relationships, personality formation and adaptation in terms of even significant than some academic skills. It is the overall approach to the individual's situation and its resolution will not be able to help its disabled person to ensure the quality of life, found his academic and social skills the optimal ratio. One of the obstacles to successful implementation of social partnership in support of disabled people is an institutional framework of a closed and weak coordination between the role of such institutions. It should still spend a lot of social partnership in that services are of quality. |
