| Abstract: | The purpose of this study is to find out the patterns of derivation of English and Lithuanian compounds and to analyse structural features and semantic relations within the compounds. 14 compositional patterns of compound nouns and 14 compositional patterns of compound adjectives in the English and Lithuanian languages were subjected to the analysis in order to illustrate the similarities and differences between the comparable languages. The comparative, analytic and descriptive methods were applied in the study. From the structural point of view, the research revealed that only three patterns of compound nouns coincide in the comparable languages. It also demonstrated that the English and Lithuanian patterns coincide when the two comparable compounds belong to different parts of speech (the same pattern can be applied to English compound nouns and to Lithuanian compound adjectives). Furthermore, one word or complex phrases in Lithuanian can substitute for the English compounds. The findings of the analysis also disclosed that Lithuanian compounds are mostly merged with the vowel –a–, while no constituents of English compounds, that were taken from the two novels “Saturday” by Ian McEwan and its translation into Lithuanian “Šeštadienis”, are joined with any linking element. The most frequent semantic relations in English and Lithuanian compounds are purpose and instrumental. Purpose relations are expressed by the preposition ‘for’ in English, while in Lithuanian the pronoun ‘kuris (kuri)’ or the adjective ‘skirtas (skirta)’ can convey purpose. Instrumental relations are expressed with the help of the prepositions ‘with’ and ‘su’ in English and Lithuanian.
Šio darbo tikslas – ištirti sudurtinius daiktavardžius ir sudurtinius būdvardžius anglų ir lietuvių kalbose; nustatyti jų darybos modelius ir išanalizuoti struktūrinius bruožus bei semantinius ryšius sudurtiniuose žodžiuose. Teorinės medžiagos analizei buvo naudojami Ambrazo (2005), Brinton (2010), Jackson (2005), Katamba (2006), Lieber (2009), Urbučio (2009) moksliniai darbai. Tyrimo duomenys buvo surinkti iš Ian McEwan’o romano “Saturday” ir jo vertimo į lietuvių kalbą “Šeštadienis” (vertėja Mėta Žukaitė). Atlikus tyrimo duomenų analizę, buvo nustatyta 14 sudurtinių daiktavardžių darybos modelių ir 14 sudurtinių būdvardžių darybos modelių anglų ir lietuvių kalbose. Tyrimas parodė, kad tik trys sudurtinių daiktavardžių darybos modeliai sutampa abiejose kalbose (the noun + the noun; the noun + the verb; the adjective + the noun). Tačiau, sudurtiniai būdvardžiai, kurie buvo surinkti iš abiejų romanų, neturi vienodų modelių. Analizė atskleidė, kad gausiausia grupė yra tokių sudurtinių žodžių, kuriuose vienas ar du pamatiniai žodžiai skiriasi (the noun + the noun (anglų kalboje) ir the adjective + the noun (lietuvių kalboje); the noun + the noun (anglų kalboje) ir the pronoun + the noun (lietuvių kalboje)). Sudurtiniai žodžiai anglų ir lietuvių kalbose gali sutapti, kai jie priklauso skirtingoms ar vienodoms kalbos dalims, ar kai jų darybos modeliai skiriasi (anglų kalbos sudurtinių būdvardžių darybos modelis: the adjective + the noun + conversion ir lietuvių kalbos sudurtinių būdvardžių modelis: the numeral + the noun; anglų kalbos sudurtinių daiktavardžių ir lietuvių kalbos sudurtinių būdvardžių darybos modelis: the adjective + the noun). Išvados rodo, kad anglų kalbos sudurtinių daiktavardžių ir sudurtinių būdvardžių lietuviški atitikmenys gali būti sudėtiniai žodžių junginiai, dažniausiai tai – daiktavardiniai ir būdvardiniai, rečiau – veiksmažodiniai junginiai. Lietuvių kalbos atitikmuo taip pat gali būti vienas žodis – daiktavardis, būdvardis, veiksmažodis ar tam tikra veiksmažodinė forma. Analizė atskleidė, kad dažniausia lietuvių kalbos sudurtinių žodžių jungiamoji dalelytė yra balsė –a–. Priešingai, anglų kalbos sudurtiniai žodžiai, kurie buvo surinkti iš romano, neturi jokių jungiamųjų dalelyčių. Tačiau, anglų kalboje sudurtiniai žodžiai gali turėti jungiamąsias dalelytes – balsį ar priebalsį. Išvados rodo, kad gausiausia semantinių ryšių grupė yra tikslo ir instrumentinių. Anglų kalboje prielinksnis ‘for’ gali būti naudojamas išreikšti tikslą, o lietuvių kalboje tikslas išreiškiamas įvardžiu ‘kuris (kuri)’ ar būdvardžiu ‘skirtas (skirta)’. Anglų kalboje prielinksnis ‘with’ gali išreikšti instrumentinius ryšius, lietuvių kalboje jie išreiškiami prielinksniu ‘su’. Mažiausią grupę sudaro laiko ir vietos semantiniai ryšiai. |
