Lokaliniai ir regioniniai XX a. lietuvių liaudies medicinos savitumai
Nortinkutė, Irma |
Liaudies medicinos siūlomos priemonės ir receptai yra sukurti per daugelį amžių, pritaikant įvairių priemonių gydomąjį poveikį bei panaudojant įgytą patirtį. Šios žinios neprarado reikšmės ir dabartyje, daugelis liaudies medicinos priemonių sėkmingai taikoma ir šiuolaikinėje medicininėje praktikoje. Magistro darbe be bendrų visai Lietuvai liaudies medicinos bruožų aptarimo, analizuojama ir lyginama tarpusavyje skirtingų vietovių liaudies medicinos praktika. Ilgą laiką lokalinius tyrimus Lietuvoje atstovavo kraštotyriniai darbai, kurie per vietovių aprašymus leido pamatyti lokalinę tiriamų vietovių specifiką. Tačiau lokalaus tyrimo pobūdį gali turėti ir išsamesni etnologiniai tyrinėjimai. Turėdami galvoje šią aplinkybę, galime teigti, kad magistro darbas yra vienas iš tokio tyrimo pavyzdžių. Darbo tikslas – remiantis lauko tyrimų medžiaga ir moksline literatūra, nustatyti universalius ir išskirtinius liaudies medicinos priemonių ir būdų panaudojimo ligų profilaktikoje ir gydyme bruožus. Uždaviniai: 1) aprašyti ir išanalizuoti vaistingųjų augalų paruošimą ir panaudojimą ligų profilaktikoje bei gydyme; 2) aptarti liaudies medicinoje naudotas gyvūninės kilmės priemones ir jų panaudojimą gydymo tikslais; 3) išnagrinėti gydymo užkalbėjimais praktiką, apžvelgti tikėjimus bloga akimi ir apsisaugojimo nuo jos poveikio bei neigiamų pasekmių įveikimo būdus; 4) nustatyti universalius ir lokalinius gydymo augalinės, gyvulinės kilmės medžiagomis ir maginėmis priemonėmis bruožus. Tyrimo metodai. Lyginamasis, analitinis, istorinis, etnografinis. Pagrindinės išvados: Liaudies medicinos tyrinėtojai išskiria tris gydymo lygmenis: visuotinį, profesionalųjį ir liaudiškąjį. XX a. pirmoje pusėje Lietuvos kaime vyravo liaudiškasis sektorius, kurį sudaro liaudies medicinos tradicijomis paremta gydymo praktika. Sovietmečiu gydymui tapus nemokamu, atsivėrė platesnės galimybės naudotis profesionaliosios medicinos taikomais gydymo būdais, tačiau tradiciškai perimama liaudies medicinos gydymo praktika kaimo bendruomenėje išliko. XX a. antroje pusėje nesudėtingais susirgimo atvejais naminiai gydymo būdai lygiagrečiai derinami su profesionaliuoju gydymu. Magistro darbe pateikta medžiagos analizė leidžia teigti, kad XX a. liaudies medicinoje išryškėja dvi gydymo formos: individuali ir specialiai tuo užsiimančių žolininkų bei užkalbėtojų veikla. Liaudies medicinos priemonės (augalinės, gyvūninės kilmės, maginės) egzistuoja kaip regioninis reiškinys, o lokaliniai savitumai labiausiai atsiskleidžia vaistinių preparatų gamybos būduose ir žolininkų bei užkalbėtojų veikloje.
Folk medicine remedies and recipes are created over many centuries, adapting the various measures of therapeutic effect through experience. This knowledge is not lost value and the present, many of the folk medical devices and successfully applied in modern medical practice. Master's thesis deals with the whole of Lithuania characteristic features of traditional medicine, as well as analysis and comparison between different areas of traditional medicine practice. Prolonged localized ethnographic research in Lithuania was represented by works in which descriptions of the areas allowed to see the specifics of the survey locations locative. However, the local nature of the investigation may have more detailed studies on ethnology. With this in mind the fact we can say that Master's thesis is one of the research samples. The objective – based on field research material and scientific literature, identify the universal and the unique folk medicine the use of means and methods of disease prevention and treatment characteristics. Objectives: 1) to describe and analyze the preparation of medicinal plants and use prophylactic and treatment of diseases, 2) to discuss the folk medicine of animal origin used tools and their use for therapeutic purposes, 3) to analyze the treatment practices incantations, evil eye beliefs to review and protection of its negative impact and Overcoming techniques, 4) to identify the universal and localized treatment of plant, animal materials and means of magical features. The research methods: Comparative, analytical, historical, ethnographic. The main conclusions are: medical treatment, researchers distinguish three levels: popular, professional and folk. In the first half of the twentieth century Lithuanian village dominated by the fokl sector, which consists of the traditions of folk medicine is based on medical practice. In Soviet times, the treatment becomes free, opening up wider access to professional medical treatments and ways, but traditionally takes over the medical practice of folk medicine in the rural community survived. In the second half of twentieth century the simple cases among poultry in parallel treatments combined with the professional treatment. Master's thesis to the material analysis suggests that the twentieth century folk medicine, there were two forms of treatment: individual and herbalist’s and whisperer’s activity. Folk medicine remedies (plant, animal, magical) exist as a regional phenomenon, local singularities visible in medicines and techniques and herbalist’s and whisperer’s activity.