Bendrojo lavinimo mokyklos vadovo kompetencijų ugdymas
Paškevičius, Linas |
Globalizacijos proceso, mokyklos decentralizacijos, šalies švietimo integracijos į Europos Sąjungos švietimo erdvę, mokslo standartizacijos kontekste šiandien Lietuvos švietimo įstaigų vadovai - aukščiausios kvalifikacijos vadybos specialistai: kompetentingi, turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, nuolat tobulinantys savo kvalifikaciją bei vadybinius gebėjimus, galintys daryti įtaką. Mokyklų vadovai šiandien turi spręsti įvairias problemas. Jie turi užtikrinti mokyklos veiklos efektyvumą. Norint pasiekti šį tikslą, mokyklų vadovai turi derinti savo profesinę kompetenciją su lyderių ir vadovų kompetencijomis. Daugelis mokyklos direktorių neturi pakankamai sėkmingam švietimo įstaigos valdymui būtinų įgūdžių, todėl jie privalo tobulinti turimus ir įgyti naujų. Darbo tikslas: ištirti bendrojo lavinimo mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo procesą ir jo valdymą. Darbo objektas: bendrojo lavinimo mokyklos vadovų kompetencijų ugdymas. Darbo hipotezė: bendrojo lavinimo mokyklų vadovams sudarytos palankios sąlygos kompetencijų ugdymui. Darbo uždaviniai: 1) Remiantis moksline literatūra, apibrėžti kompetencijos sampratą ir ištirti mokyklos vadovo kompetencijos struktūrą; 2) Išryškinti būtinas sėkmingam vadovavimui kompetencijas ir išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų vaidmenį mokyklos valdyme; 3) Išnagrinėti mokyklos vadovo kompetencijų ugdymo galimybes, išteklius ir formas bei aptarti problemas, su kuriomis susiduriama; 4) Išsiaiškinti mokyklos vadovų požiūrį į švietimo įstaigos valdymą, sėkmingam vadovavimui reikalingas kompetencijas bei jų ugdymo galimybes; 5) Įvertinti valdžios atstovų požiūrį į esamą mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo sistemą bei susiklosčiusią situaciją; 6) Pateikti išvadas ir rekomendacijas. Darbo eiga ir metodai. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje nagrinėta kompetencijos sąvoka apskritai, antroje dalyje nagrinėjama mokyklų vadovų kompetencijų ugdymo sistema, ugdymo formos ir ištekliai, o trečioje dalyje pateikta tyrimo metodologija bei rezultatų analizė. Tyrimas atliktas dviem aspektais: tiriamas mokyklų vadovų nuomonė apie sėkmingam vadovavimui mokyklos veiklai būtinas kompetencijas bei jų ugdymo galimybes ir valdžios atstovų požiūris. Darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros lyginamoji ir sisteminė analizė; kiekybinis tyrimas – anketinė apklausa; kokybinis tyrimas – struktūrizuotas pokalbis; tyrimui surinktų duomenų apibendrinimas; statistinių duomenų analizė. Pagrindiniai rezultatai ir išvados. Tyrimas parodė, kad kompetencijos sąvoka ir struktūra yra gana sudėtinga ir paini, įvairūs autoriai turi skirtingus požiūrius. Pagrindinės mokyklų direktorių kompetencijos turėtų užtikrinti efektyvų ugdymo proceso ir organizacijos valdymą. Todėl mokyklų vadovams būtina gerai pažinti ir priimti nacionalinę švietimo koncepciją, mokyklos darbo, švietimo procesų valdymo, personalo valdymo ir turto valdymo sisteminį planavimą. Plėtoti šias kompetencijas mokyklų direktoriai gali formaliais ir neformaliais būdais. Nesutariama, ar neformalūs būdai yra labiau efektyvūs, nes jie labiau orientuoti į praktines situacijas. Mokyklų vadovų nuomonės tyrimas parodė, kad jie yra patenkinti savo įgūdžių ugdymo sąlygomis. Pagrindinės problemos yra motyvacijos stoka siekiant gerinti įgūdžius, gerų lektorių ir pinigų trūkumas bei sistemos nenuoseklumas.
Work for Master’s Diploma. Competencies development of secondary school headmaster. The headmasters of the school have to deal with various problems. They have to reinsure the effectiveness of the school’s activity. In order to achieve this aim, the managers of the schools have to combine their professional competencies with leaders’ and managers’ competencies. Many headmasters of the school have no management skills, therefore they are obliged to develop them. The purpose of this work is to investigate the secondary school principals' competency development process and its management. The object if this work is general school management competencies. The hypothesis of this work is: there are good conditions for schools headmasters to learn competencies. The main objectives of this work are: 1) to define the concept and structure of school managers‘ competence; 2) to define the core competencies of successful leadership and to analyze the role of competencies for school management; 3) to analyze the opportunities and forms of competencies and to discuss the main problems; 4) to analyze the schools’ headmasters’ opinion about competencies learning system; 5) to evaluate the approach of governors; 6) to make conclusions and recommendations. The research methods and contents. The work consists of three main parts. In the first part the management competencies are discussed, in the second part the competency developing system is analyzed and in the third part the schools’ headmasters’ opinion is researched. There were several research methods used: the analysis of science literature and the survey of standard acts, questionnairing school principals‘and interviewing governors, statistic analysis of empiric data and etc. Main results and conclusions. The survey showed that the concept and the structure of the competence is rather difficult and confusing, different authors make different approaches. The main competencies for school headmasters are ensuring the effective education process and managing the organization. It is difficult to maintain and develop both skills, but in order to manage the school well, the principal has to combine them both. The main competencies of school principals in Lithuania are: well knowing and adopting of national education concept, the systematic planning of school work, the education process management, the management of staff and the management of assets. The developing of headmasters competencies can be provided in formal and informal ways. It is argued that informal ways are more affective because they are more orientated to the practical situations. The research of schools’ headmasters’ opinion showed that they are satisfied with the conditions of developing skills. The main problems are the lack of motivation to improve skills, the lack of good lectors and money and inconsistency of the system.