Baltijos ir Šiaurės šalių intelektinio potencialo įtaka konkurencingumui

Abstract

Vystantis žinių ekonomikai nematerialusis turtas tampa pagrindiniu veiksniu užtikrinančiu ne tik organizacijos, tačiau ir valstybės ekonominę bei socialinę gerovę. Pripažįstama, jog nematerialiojo turto pagalba sukuriama vertė dažnai pralenkia turimų gamtinių išteklių teikiamą naudą, todėl domėjimasis intelektiniu potencialu, kaip vienu iš galimų konkurencinių pranašumų, plinta itin sparčiai ir analizuojamas ne tik mokslinėje literatūroje, tačiau ir pasaulinių organizacijų mastu. Intelektinio potencialo sudedamųjų dalių įtakos šalies ar regiono konkurencingumui įvertinimas, gali užtikrinti tvaresnės ekonomikos vystymąsi. Tyrimo objektas: Konkurencingumo ir intelektinio potencialo rodikliai Baltijos ir Šiaurės šalyse ir jų vertinimas. Darbo tikslas: Atlikti Baltijos ir Šiaurės šalių intelektinio potencialo ir jo įtakos konkurencingumui lyginamąją analizę. Darbo tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai: 1. Apibendrinti intelektinio potencialo sampratą. 2. Išsiaiškinti, kokie veiksniai įtakoja Baltijos ir Šiaurės šalių konkurencingumą ir įvertinti jų svarbą. 3. Įvertinti institucinę aplinką, kuri skirta žinių kūrimui ir panaudojimui Baltijos ir Šiaurės šalyse. 4. Nustatyti intelektinio potencialo sudedamąsias, kurios lemia Lietuvos konkurencingumo plėtrą. Hipotezė: Konkurencingumas ir intelektinis potencialas - tai vienas kitą sąlygojantys ekonominės plėtros veiksniai. Tyrimo metodai: Tyrimo metu siekiant išnagrinėti intelektinio potencialo sampratą ir nustatyti konkurencingumą įtakojančius veiksnius atlikta mokslinės literatūros analizė, naudojami apibendrinimo, indukcijos ir dedukcijos, bei lyginimo ir sintezės metodai. Statistiniams duomenims analizuoti naudojami aprašomosios statistikos metodai, daugiakriterinis ekspertinis vertinimas, grafinis duomenų ir jų saryšių vaizdavimas. Darbas sudarytas iš įvado, 3 skyrių, išvadų ir pasiūlymų. Pirmajame skyriuje apibendrinama intelektinio potencialo samprata. Antrajame skyriuje išanalizuota intelektinio potencialo, kaip konkurencingumą įtakojančio veiksnio svarba. Trečiajame skyriuje atlikta Baltijos ir Šiaurės šalių intelektinio potencialo ir konkurencingumo lyginamoji analizė. Atlikus tyrimą, nustatytas intelektinio potencialo poveikis Baltijos ir Šiaurės šalių konkurencingumui ir identifikuotos intelektinio potencialo sudedamosios (žemi institucinės aplinkos, infrastruktūros, technologinės parengties, verslo lankstumo ir inovatyvumo vertinimai), lemiančios žemesnius Baltijos šalių konkurencingumo vertinimus. Lietuvos konkurencingumo plėtrą stabdančios intelektinio potencialo sudedamosios: silpna institucinė aplinka intelektinio potencialo plėtrai skatinti, vangus verslo lankstumas (itin žema klasterių plėtra, konkurencinių pranašumų stoka, senų ir nepranašių technologijų naudojimas gamybos procesuose, atsakomybės nepaskirstymas tarp įvairaus lygio padalinių).

In the development of knowledge economy, the intangible assets are becoming a key factor in ensuring not only the organizational but also the economic and social well-being. It is acknowledged that the value created by the intangible assets often surpasses the benefits of the available natural resources, therefore the interest in the intellectual potential as one of the possible competitive advantages is spreading very rapidly and is being examined not only in the scientific literature but also in the world-wide organizations. The assessment of the impact of the components of the intellectual potential on the country’s or region’s competitiveness can ensure the development of sustainable economy. The object of the research includes the indicators of competitiveness and intellectual potential in the Baltic and Nordic countries and the assessment of such indicators. The aim of the paper is to perform the comparative analysis of the intellectual potential in the Baltic and Nordic countries and the impact of the intellectual potential on competitiveness. In order to achieve the aim, the following tasks have been set: 1. To generalize the concept of intellectual potential. 2. To find out the factors which influence the competitiveness of the Baltic and Nordic countries and to assess their importance. 3. To assess the institutional environment which is designed for knowledge creation and exploitation in the Baltic and Nordic countries. 4. To identify the components of the intellectual potential, which determine the development of competitiveness of Lithuania. The hypothesis: the competitiveness and intellectual potential constitute interrelated factors in the economic development. The research methods: in order to examine the concept of intellectual potential and to determine the factors influencing the competitiveness, the analysis of the scientific literature was conducted, the methods of generalization, induction and deduction, comparison and synthesis were applied. For the analysis of the statistical data, the method of descriptive statistics, the multiple expert assessment, the graphic depiction of data and their relationships were used. The paper consists of an introduction, 3 chapters, conclusions and recommendations. Chapter 1 generalizes the concept of intellectual potential. Chapter 2 deals with the intellectual potential as a factor influencing the competitiveness. Chapter 3 reviews the comparative analysis of the intellectual potential and the competitiveness in the Baltic and Nordic countries. Following the research, the impact of the intellectual potential on the competitiveness in the Baltic and Nordic countries was determined, and the components of the intellectual potential (low assessments of the institutional environment, infrastructure, technological readiness, business flexibility and innovation), which determine the lower ratings of competitiveness in the Baltic countries, were identified. The components of the intellectual potential reducing the competitiveness of Lithuania are the following: a weak institutional environment for the encouragement of the development of intellectual potential, sluggish business flexibility (especially low cluster development, the lack of competitive advantages, old technologies of low-advantages in manufacturing processes, the lack of allocation of responsibilities among various levels of units).