Mokytojas kaip vadybininkas: situacija ir perspektyvos

Abstract

Problemos aktualumas ir naujumas. Kintantys visuomenės poreikiai ir reikalavimai švietimui, keičia reikalavimus šiuolaikinei švietimo sistemai. Mokytojai tampa ugdymo pokyčių ir visuomenės gerinimo procesų tarpininkais. Auga pagrindinių mokytojų gebėjimų poreikis ir nauji reikalavimai. Ateities mokytojams reikia naujų gebėjimų: bendrųjų (perduodamų pagrindinių); atviro, novatoriško, pažangaus mąstymo; kritiško mąstymo; problemų sprendimo; konfliktų sprendimo; aktyviai dalyvauti; mokėjimo mokytis; suaugusių mokymosi; vadybos. Naują kokybę sąlygoja ir šiuolaikinis vadybinis požiūris į organizaciją. Siekdamas mokyklos, kaip vientisos organizacijos, vadovas turi ieškoti kelių ją kurti, skatinti mokytojus dalyvauti mokyklos valdyme. Mokyklų vadovai neturi veikti vieni, bet turi išmokti sutelkti visus mokyklų bendruomenės narius bendrai veiklai ir koordinuoti pokyčius. Švietimo vadybos, kaip ugdymo dalies suvokimas praplečia pedagoginės veiklos sampratą. Atsiranda tyrimas, veiklos planavimas, taikymas, prognozavimas, valdymas ir kt. Mokytojas yra mokymo proceso vadybininkas, organizatorius, kuris tariasi su mokiniu priimdamas sprendimus Pagrindiniai Lietuvos švietimo plėtotės uždaviniai išryškina esminį mokyklos vadovo ir vadybinės komandos veiklos tikslą: profesionaliai valdyti mokyklą, užtikrinant sėkmingą jos veiklą bei veiksmingą tobulinimą, nukreiptą į mokinio ugdymąsi ir gyvenimo sėkmę. Tyrimo problemą sudaro tai, kad mokytojai vis dar neturi aiškios nuomonės, ką jie, kaip vadybininkai, dirba. Dažnai mokytojai dirba vadybinį darbą to visai net nežinodami arba atvirkščiai, darbą, kuris neturi nieko bendro su vadyba, priskiria savo vadybinei veiklai. Mažai tyrinėtas mokytojų požiūris į save kaip vadybininką, taip pat nėra aiškiai apibrėžtos mokytojo – vadybininko funkcijos ir atsakomybės. Tyrimo objektas – mokytojų ir vadovų vadybinės veiklos samprata ir jos realizavimas praktiniame darbe. Tyrimo tikslas – ištirti Prienų rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų, kaip vadybininkų situaciją ir numatyti perspektyvas. Tyrimo uždaviniai: • Išnagrinėti pedagoginę, psichologinę, vadybinę literatūrą. • Išanalizuoti administracinius (teisinius) dokumentus. • Aptarti mokytojo vadybinės veiklos ypatumus ugdymo procese. • Nustatyti mokyklų vadovų suteikiamas galimybes mokytojų vadybinės kompetencijos plėtotei. • Atskleisti mokytojų kompetencijas, sąlygojančias jų vadybinę veiklą. Tyrimo rezultatai Empiriniame tyrime nustatyta, kad daugumos vadovų suformuotas teigiamas požiūris į mokytoją kaip vadybininką. Net 45, 2 % tai daro nuolat. Organizuodami ugdymo procesą, kurio pagrindinis dalyvis ir varomoji jėga mokytojas, 61,9 % vadovų skatina mokytojų iniciatyvas, edukacinių novacijų diegimą. Duomenų analizė atskleidė, kad daugelio tyrime dalyvavusių vadovų veikla orientuota į nuolatinę kaitą ir tobulinimą, besimokančios organizacijos kūrimą. 42,9 % vadovų suinteresuoti ir skatina mokytojus dalyvauti mokyklos valdyme ir tobulinime. Teorinis ir praktinis reikšmingumas. Atliktu tyrimu siekiame atskleisti mokytojų vadybines kompetencijas, jų indėlį į mokyklos ir ugdymo proceso valdymą. Remdamiesi moksline literatūra analizuojame mokytojų vadybinės kompetencijos plėtotės prielaidas ir galimybes. Atliktas tyrimas gali būti pradžia didesnėms ir gilesnėms mokslinėms mokytojų vadybinės veiklos analizėms. Juo norime atskleisti realią šio meto vadybos edukacinėje veikloje būklės tendencijų raidą.

The changeable requirements of society and the requests for education change the requests for modern educational system. The teachers become the moderator between training change and society's betterment process. There is increasing requirement of competence to primary teachers. Future teachers need new abilities: open, innovatory, progressive thinking, critical thinking, problems decision, conflicts decision, activity, management. The new quality determines and modern attitude to organization. The schoolmasters have to learn to concentrate all members of school's society for collective activity and to coordinate the changes. The educational management as training process extends the conception of pedagogical activity. Upstars the research, the planing of activity, the prognostication and so on. The teacher is the manager of teaching process, organizator, who consults whith schoolchildren when need to accept decisions. The main Lithuanian's educational tasks shows the fundamental schoolmaster's and managemental's comand's purpose: to rule profesional the school, to secure the successful its activity and effective development. Subject of study – teacher management activity. Aim of study – research teacher management activity and provide perspectives. Tasks of study: • research educational, psychological and management literature; • research strategic and law documents that regulate activity of educational institutions; • describe peculiarity of teachers management activity in educational process; • determine abilities that school director take to teacher management competency development; • discover teacher competency that determine management activity.