| Abstract: | Šiuolaikinio gyvenimo tempas, modernizėjantis pasaulis bei nuolat besikeičianti aplinka formuoja vis naują požiūrį į tam tikrus dalykus. Tokiu būdu šiuolaikinė visuomenė vis tolsta nuo tautos kultūrinio identiteto – etninės kultūros puoselėjimo. Etninė kultūra – tai mūsų pradžios pamatas, iš kurio vystėsi kultūra ir vertybės. Ji formuoja mūsų išskirtinumą iš kitų tautų ir daro mus savitais. Tačiau vis sunkiau šiais modernėjančiais laikais išsaugoti savo krašto tautinį identitetą, tradicijas, kuomet liaudies kultūros vietą vis sparčiau užima vakarų kultūra. Trūkstant valstybinio požiūrio į etnokultūrinį ugdymą, etninės kultūros mokymas paliekamas tik mokytojams entuziastams, kurie palaikant mokyklų vadovams patys savo iniciatyva, sudaro programas ir moko vaikus prigimtinės tautos kultūros. Situacija šiuo požiūriu nėra pasikeitusi, priešingai, tik blogėja. Tačiau atliekant šį tyrimą paaiškėjo, kad situacija etnokultūrinio ugdymo baruose po truputi gerėja. Šio darbo problema kyla todėl, kadangi pradinėje mokykloje negavę etninės kultūros pagrindų, aukštesnėse klasėse mokiniai su ja susiduria pavėluotai, emociškai nepasirengę jos priimti. Dažnam mokytojui trūksta etnokultūrinio išprusimo ir elementarių žinių kaip tinkamai organizuoti darbą muzikos pamokoje. Neretai ugdymas vyksta paties vadovo nuožiūra. Ši veikla nėra kryptinga ir rezultatyvi, nes netaikomi efektyvūs ugdymo metodai. Tyrimo objektas – pradinių klasių mokinių etninės kultūros ugdymas muzikos pamokoje. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti etninės kultūros ugdymo galimybes pradinių klasių muzikos pamokose. Tyrimo uždaviniai iIšanalizuoti etninės kultūros ir etninio ugdymo sampratą mokslinėje ir metodinėje literatūroje, aptarti pradinių klasių muzikinio ugdymo programos organizavimo principus, išsiaiškinti kaip mokytojai taiko etninės kultūros tradicijas ir vertybes ugdymo procese. Tyrimo metodai - mokslinės, metodinės, psichologinės ir pedagoginės literatūros analizė ir apžvalga, interviu su mokytojais, anketinė mokinių apklausa raštu ir stebėjimas. Magistrantūros darbą sudaro 3 dalys. Pirmojoje dalyje aptariama etninės kultūros samprata, nagrinėjami etninės kultūros ugdymą pradinėse klasėse reglamentuojantys dokumentais. Antrojoje dalyje aptariamas pradinių klasių muzikinio ugdymo proceso ypatumai bei mokytojo svarba ugdyme. Trečią darbo dalį sudaro atlikto tyrimo rezultatai, mokinių ir mokytojų požiūrio vertinimas bei galimybės. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad etninė muzika nėra tam tikro istorinio laikotarpio palikimas. Ji gali atsverti šiuolaikinės kultūros kraštutinumus ir trūkumus – pasyvias meno vartojimo formas, bendravimo skurdumą, asmenybes susiskaldymą. Pradinių klasių muzikos pamokose, kuriose integruota etninės kultūros programa, vyrauja teigiamas psichologinis klimatas, vaikai muzikos pamokose būna atsipalaidavę ir pasinėrę į muziką. O klasėse su įprasta pradinio ugdymo programa pastebėta, kad mokiniai yra mažiau susidomėję etnine kultūra, juos labiau domina vakarų pramoginė kultūra. Taip pat pastebėta, kad pradinių klasių mokinių susidomėjimas etnine muzika ženkliai mažėja kąsmet. Muzikos mokytojai puoselėja etninės kultūros vertybes, tačiau mokykloje dažnai susiduriama su menku etnokultūrinio ugdymo skatinimu; dažnai etninė kultūra yra užgožiama pramogine kultūra. Magistro darbą sudaro įvadas, 3 dalys, diskusija, išvados, literatūros sąrašas, santrauka anglų kalba ir priedai. Darbe pateika: 15 paveikslų ir 12 lentelių, panaudoti 65 literatūros šaltiniai.
The fast pace of contemporary life, modern world and constantly changing environment build up a new attitude towards certain aspects. In such a situation, the contemporary society is becoming increasingly remote from the national cultural identity – nurturance of ethnic culture. Ethnic culture is the foundation of our beginning, which served as cradle of culture and values. It contributes to our exceptionality from other nations and makes us unique. However, at present protection of own national identity and traditions has become a challenging task because the place of the national culture is gradually being taken over by the western popular culture. The absence of state level policy on ethno-cultural education leaves teaching of ethnic culture in the hands of teachers-enthusiasts, who design programmes on their own initiative and supported by heads of schools and teach national culture to children. The situation regarding ethnic culture has not changed considerably and is said to only deteriorate. However, the results of the research revealed that the situation in ethno-cultural education has been slowly improving. The research problem arises because without basics of ethnic culture in primary forms, school learners in senior forms encounter ethnic culture already late and incapable of accepting it. A frequent teacher lacks ethno-cultural awareness and basic knowledge about how to properly organise work during music lessons. Frequently education is organised at the discretion of the head of the school. This activity is not targeted and productive because efficient methods of education are not applied. The object of the research: development of primary formers’ ethnic culture during music lessons. The object of the research: to clarify possibilities of developing ethnic culture during music lessons in music lessons of primary learners. The objectives of the research: to analyse the concepts of ethnic culture and ethnic education revealed in the scholarly and methodological literature, to discuss principles of organising music education programme in primary education, to identify how teachers apply traditions of ethnic culture and values in the process of education. The methods of research: analysis and overview of scholarly, methodological, psychological and pedagogical literature, interview with teachers, written questionnaire survey of school learners and observation. The Master’s thesis consists of 3 parts. The first part deals with the concept of ethnic culture, the documents that regulate ethnic culture education in primary education are also analysed as well as the importance of teacher in education. The third part of the thesis presents the results of the conducted research, evaluation of school learners’ and teachers’ attitude and possibilities. The conducted research showed that ethnic music is not heritage of a certain historical period. It can counterbalance excesses and disadvantages of contemporary culture – passive forms of art consumption, superficiality of communication and fragmentation of personality. Positive psychological climate prevails during music lessons in primary forms, where ethnic culture programmes are integrated. Children are relaxed and engaged in music during such lessons. In the classroom, where ordinary educational programmes are implemented, school learners are less interested in ethnic culture and they are more interested in western pop culture. It was also noticed that the interest of primary learners in ethnic music has been significantly declining. Music teachers nurture ethnic culture values but at school they frequently encounter weak promotion of ethnic education; frequently ethnic culture is overshadowed by popular culture. The Master’s thesis consists of an introduction, 3 parts, a discussion, conclusions, a list of literature, a summary in English and annexes. The thesis contains 15 figures and 12 tables, 65 literature sources. |
