| Abstract: | Vidinės mokymosi motyvacijos ugdymas yra vienas svarbiausių aspektų siekiant užtikrinti aukštą švietimo kokybę. Tačiau dabartinė situacija Lietuvoje aiškiai parodo,kad dauguma mokinių apskritai yra nemotyvuoti mokytis ir siekti aukštesnių rezultatų. Tai ir buvo pagrindinė šio darbo problema – maža mokinkių vidinė mokymosi motyvacija mokantis gamtos mokslų. Šiame magistro darbe buvo siekiama nustatyti ryšį tarp neformalaus gamtamokslinio ugdymo ir mokinių vidinės mokymosi motyvacijos gamtamokslinėse pamokose. Toks tikslas buvo išsikeltas atsižvelgiant į dabartinius mokinių gamtamokslinio raštingumo pasiekimus Lietuvoje. Remiantis PISA duomenimis gamtamokslinio raštingumo rodikliai Lietuvoje gerėja, tačiau padėtis nėra gera: šalyje didelė dalis žemų pasiekimų mokinių, o aukščiausius pasiekimų lygmenis pasiekiančiųjų nedaug. Tyrimo objektas šiame magistro darbe buvo mokinių vidinė mokymosi motyvacija neformaliame gamtamoksliniame ugdyme. Tyrimo objektui ištirti buvo atlikta gili literatūros analizė vidinės mokymosi motyvacijos klausimais gamtamoksliniame ir ne gamtamoksliniame ugdyme apksritai. Taip pat ištirtas neformalaus ugdymo ir motyvacijos ryšys. Magistro darbo tiriamoji dalis buvo atlikta su VGTU inžinerijos licėjaus 5-6 kl. mokiniais, siekiant nustatyti ryšį tarp mokinių vidinės mokymosi motyvacijos ir dalyvavimo neformalaus gamtamokslinio ugdymo veiklose bei išskirti veiksnius, labiausiai veikiančius mokymosi motyvaciją ir suformuluoti rekomendacijas vidinės mokymosi motyvacijos didinimui. Atlikus literatūros analizę buvo išskirti keli pagrindiniai veiksniai, labiausiai susiję su vidine mokymosi motyvacija, t.y. medžiagos įdomumas, sėkmė, pastangos, patiriamos įtampos lygis, pasirinkimo arba autonomijos galimybė, medžiagos aktualumas ir žmogiškasis ryšys. Šie veiksniai buvo įtraukti į tyrimo anketas. Išanalizavus neformaliojo švietimo, neformaliojo ugdymo ir popamokinės veiklos apibrėžimų sampratas, paaiškėjo, kadneformaliojo švietimo reikšmingumas ir poveikis vaikui yra vienas iš svarbiausių procesų, nes ugdomos įvairios kompetencijos, o ugdymo turinys mažiau formalizuotas ir orientuotas į vaiko pomėgius bei asmeninę raišką, kas yra ypač svarbu vidinei mokymosi motyvacijai. Apibendrindami kiekybiniame tyrime gautus rezultatus galime teigti, jog VGTU inžinerijos licėjuje mokinių vidinė mokymosi motyvacija „Gamta ir žmogus” pamokose yra pakankamai aukšta ir iš esmės nesiskiria nuo mokinių, lankančių neformalų gamtamokslinį ugdymą. Tyrimas taip pat atskleidė, jog mokinių sėkmės pojūtis yra stipriai susijęs su įtampos nebuvimu būrelio metu.„Gamta ir žmogus” pamokų metu labiausiai susiję buvoasmeninis mokinio ir mokytojo ryšys su mokomosios medžiagos naudingumo suvokimu, susidomėjimas pamokoje su suvokiamu medžiagos naudingumu, dedamų pastangų kiekis ir mokymosi sėkmės pojūtis. Taip pat tyrimas parodė, kad akademiniai rezultatai ir neformalaus ugdymo lankymas yra stipriai susiję. Mokinių, užsiimančių bet kokiu neformaliu ugdymu, akademiniai rezultatai yra žymiai aukštesni nei tų, kurie nelanko jokio būrelio. Galiausiai mokinių asmeniniai astakymai parodė, kad jie labiausiai norėtų, jog per „Gamta ir žmogus” pamokas dažniau būtų atliekama visokių bandymų ir eksperimentų, kas, mano nuomone, ir yra gamtos mokslų privalumas, kurį būtina išnaudoti siekiant sudominti mokinius. Taip pat daug mokinių pažymėjo, kad jiems gamta ir žmogus pamokos yra ir taip įdomios, o tai tik dar kartą parodo išties aukštą pamokų kokybę.
Nurturing the student's inner motivation for studying is one of the most important aspects necessary to ensure the highest quality of education. Unfortunately, current education landscape in Lithuania manifests a massive gap in this area, as most pupils in schools have very little or no motivation to study, learn or aim for better results. Therefore, this formed the main problem of this paper: the lack of students' inner motivation in science. This MA thesis aims to determine the link between informal science education and the inner motivation of students when engaging in science education within the classroom. The aforementioned aim was formulated in the context of the current student performance in science subjects in Lithuania. Based on PISA data the science literacy is improving in Lithuania, however, the situation is far from ideal: there is a large number of students with very low achievements, while the number of high achievers is very small. The main topic of this thesis is the inner motivation of students within informal science education. In order to examine this topic, the thesis presents an in-depth analysis of literature covering inner studying motivation questions across different disciplines, not just science. This thesis also investigates the connections between informal education forms and motivation. The research section of this MA thesis was conducted with 5-6th grade students from VGTU Engineering lyceum. The goal of the research was to determine the link between the inner motivation of the students and their participation in informal science education activities. The research also aimed to determine the key factors which have the biggest impact on students' motivation, and following from that formulate recommendations for nurturing and increasing the inner motivation of students. The literature analysis informed the selection of key factors that affect the inner motivation for studying: the quality of the study materials, success, effort, stress/tension levels, right to choose and autonomy, the relevance of the study materials, and human connection. These factors were then included in the research surveys. The analysis of definitions and concepts of informal education, training and afterschool activities showed that the importance of informal education is crucial for the development of pupils, as these processes aid the training of a wide range of competencies. The aforementioned literature analysis also showed that educational content which is less formalized and more focused on the student's personal interests and expression of individuality is tightly connected to the inner motivation for studying. The summary of the results of the quantitative research concludes that the inner motivation of science students from VGTU Engineering lyceum is relatively high, and does not majorly differ from the motivation of students attending informal science education. The research also showed that student's sense of achievement and success is tightly connected to the low levels of stress experienced during the class. There was a close link between the personal student-teacher relationship and the perceived usefulness, which in turn was directly connected with the levels of interest experienced by the student. The research also showed that sense of achievement and success were directly linked to the efforts put in by the students. The academic results and the attendance of informal educational activities were also shown to be closely related: students that engaged in any form of informal education displayed much higher academic performance compared to students who do not engage in forms of informal education outside the classroom. Finally, the survey answers showed that students would like to have more science experiments during the science classes. The science experiments are an inherent advantage of this school subject, and considering the results of the survey which showed student's interest in them, the experiments must be used more widely and optimized to increase the motivation and engage pupils. The survey also indicated that a lot of students indicated that they find science classes interesting as they are, which is an evidence of high quality curriculum of science in this particular school. |
