Baigusių mokyklą specialiųjų poreikių vaikų požiūris į mokyklos bendruomenę: tarpusavio santykių aspektas

Abstract

Magistriniame darbe buvo siekiama atskleisti baigusių mokyklą specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių požiūrį į tarpusavio santykius mokantis bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant atskleisti tematiką buvo pasirinkta išanalizuoti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integraciją į visuomenę, jų tarpusavio santykius mokymosi procese, specialiųjų poreikių taką bendravimui bei stigmatizacijos veiksnius susietus su specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniais. Empirinėje darbo dalyje atskleidžiamas, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integracijos procesas, vykdomas šalies švietimo ugdymą reglamentuojančiais teisiniais aspektais, atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualius poreikius pagal sutrikimo lygmenį. Remiantis anoniminės apklausos rezultatais galima teigti, kad didžioji dalis buvusių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių nėra mėgiami savo bendraklasių, nėra kviečiami į bendraklasių gimtadienius ar kitus suėjimus, jie neturi daug draugų tiek klasėje, tiek mokykloje. Pedagogų teigimu dauguma buvusių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių neišdrįsta išsakyti savo nuomonės, su jais netinkamai yra bendraujama, neturi į ką kreiptis pagalbos, kad jiems padėtų, užtartų, apgintų, jaučiasi netinkamai. Mokymosi procese šiems mokiniams pedagogų reikėjo skirti daugiau dėmesio pamokoje ar kitoje veikloje, jie buvo ignoruojami kitų pedagogų. Dažnai buvę specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai kreipdavosi pagalbos į bendraklasius, tačiau retai jos sulaukdavo. Taip pat dauguma buvusių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių teigė, kad pedagogai su jais elgdavosi netinkamai, netinkamai vertindavo ir skirdavo kitas užduotis. Tarpusavio santykių vertinimas pačių buvusių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ir pedagogų nevienareikšmiškas. Tarpusavio santykiai su bendraamžiais pačių buvusių mokinių vertinami kaip geri ir tarpusavio santykiai su pedagogais kaip prasti.

Former Pupils‘ with special needs approach to interpersonal relationships while learning at comprehensive school have been analyzed in the Master’s Research. In order to reveal the theme of the research some choices related to pupils integration into society, their interpersonal relationships in education, the influence of special needs on communication and the factors of stigmatization connected to pupils with special needs have been made for analyzing. The integration of pupils with special needs have been revealed in the empirical part of the research. The process of system is being carried out in legal aspects of the documents regulating country education, regarding to personal individual demands according to the level of disorder. With the reference to the results of the anonymous survey it is possible to claim that the main part of former pupils with special needs are not liked by their classmates, they are not invited to classmates’ birthday parties or other meetings, they have not got a lot of friends among the classmates and schoolmates as well. According to teachers’ opinion the majority of former pupils with special needs hesitate to speak their minds, they do not get a proper communication, they do not have where to ask for help in order to get some help and care, they feel inconvenient. More attention should be paid for those students in learning process or other activities, they were ignored by other teachers. Former pupils with special needs used to ask for help their classmates but they rarely got it. A majority of former pupils with special needs claimed that teachers behaved improperly with them, they were not evaluated properly and they got different tasks. Interpersonal relationships are not evaluated unambiguously by former students with special needs and teachers. Interpersonal relationships with teenagers have been defined as good by former students with special needs meanwhile interpersonal relationships with teachers have been defined as bad ones.