| Abstract: | Sportinis šokis įgavęs savo pavadinimą po ilgo pramoginio šokio vystymosi dabar yra atpažįstamas sportinių šokių varžybose. Teorijoje išskirti pagrindiniai varžybinę programą atitinkantys šokiai, kurie yra atliekami vadovaujantis specifine teorine medžiaga. Šiandieną turime konkrečią medžiagą, pagal kurią ruošiami ne tik šokėjai, tačiau ir tarptautiniai varžybų vertintojai. Sportinių šokių technikos atlikimas yra vertinamas pagal judesio kokybę, žingsnių tikslumą bei gražų estetinį vaizdą. Pagal Lietuvos sportinių šokių federacijos nuostatas, iš klubų vadovų nėra reikalaujama turėti šokio trenerio kvalifikacijos, dėl to vadovai yra nepakankamai susipažinę su teorine technikos atlikimo medžiaga ir ruošdami šokėjus remiasi asmenine, kaip šokėjo, arba kitų šokėjų patirtimis. Toks mokymo tipas nereikalauja konkrečių judesio atlikimo būdų, o nesant konkretiems reikalavimas mokinys negali pademonstruoti pilnaverčio technikos meistriškumo varžybose. Siekiant išanalizuoti sportinių šokių technikos mokymo metodus buvo taikoma mokslinės, metodinės ir dalykinės literatūros analizė. Atskleidžiant Lietuvos sportinių šokių klubų trenerių požiūrį į sportinių šokių technikos mokymą buvo naudojamas interviu metodas. Rezultatų patvirtinimui arba paneigimui buvo atliktas trenerių organizuojamų metodikos užsiėmimų stebėjimas. Buvo atlikta kokybinė duomenų analizė. Gauti rezultatai sulyginti ir apibendrinti. Tyrimo objektu pasirinktas sportinių šokių technikos atlikimo mokymas. Tyrimo tikslas – atskleisti sportinių šokių technikos mokymo būdus. Atlikus temai aktualios literatūros analizę, išsiaiškinta, kad pagrindiniai metodai, kurie siūlomi literatūroje yra: laikysena, šokio judesys, posūkis, pakilimas ir nusileidimas, pasvyrimas, kryptys, pėdų judesiai, pėdų kryptys, rankų padėtys, figūros skaičiavimas bei vadovavimas ir sekimas. Šie metodai plačiai išskirstyti į detalius aspektus, kuriuos patartina atlikti mokant sportinių šokių technikos. Kaip išryškėja analizuojant sportinių šokių techniką ir jos vertinimo tendencijas, techninis šokėjų meistriškumas yra vienas iš pagrindinių aspektų šokėją vertinant varžybose. Sportinių šokių treneris turi turėti ne tik pedagoginių-psichologinių žinių bet ir puikiai išmanyti mokomąjį dalyką. Interviu ir po jo atlikto stebėjimo metu paaiškėjo, kad trenerių požiūris į sportinių šokių technikos mokymą iš dalies atitinka literatūroje siūlomą technikos mokymo medžiagą. Treneriai interviu metu išskyrė tokius metodus: viršutinės kūno dalies treniravimas, apatinės kūno dalies treniravimas, kūno judesio plokštumoje treniravimas, muzikalumo treniravimas, šokio poroje mokymas, viso kūno koordinavimas ir šokio schemų mokymas. Atliekant stebėjimą, nustatyta, kad be metodų, paminėtų interviu metu, papildomai treneriai praktikoje taiko ir šiuos metodus: pagrindinių žingsnių kartojimas, šokio charakterio žingsnių kartojimas, choreografijų kartojimas, kūno judesio plokštumoje treniravimas, teorinių žinių taikymas, ištvermės treniravimas, intensyvus klasės valdymas ir vaikų diferencijavimas. Išryškėja tiriamųjų nuomonė, kad teorinės medžiagos taikymas atlieka svarbų vaidmenį šokėjo techniniame ruošime, tačiau būtina atsižvelgti į šokėjo fizinius duomenis ir gebėjimus nuo ko priklauso kiek bus nukrypstama nuo teorinės medžiagos. Taikytini metodai atspindi, kad abiejų klubų vadovai iš esmės atsižvelgia į pasaulinės sportinių šokių federacijos išleistas judesių atlikimo technikos metodines knygas, tačiau praktikoje metodai nežymiai keičiasi atsižvelgiant į kiekvieno šokėjo fizinius duomenis ir gebėjimus.
Dance sport that gained its name after long development of ballroom dance is now recognized at sport dance competitions. In this paperwork there are distinguished main dances that meet competition program and are performed in accordance with the specific theoretical material. Today we have specific training materials that are used not only when training dancers but also by assessors of dance competitions. Fulfillment of sport dance technique is evaluated by quality of movement, accuracy of steps and fine aesthetic appearance. According to provisions of the Lithuanian Dance sport Federation there is no requirement for club leaders to have qualification of dance trainer which is why they are not sufficiently familiar with theoretical material of dance technique fulfillment and when training dancers they rely on their personal dancing experience or other dancers experience. This type of training doesn’t require specific methods of movement fulfillment and while there are no requirements the trainee can not perform complete technical mastery in competitions. In order to analyze sport dance technique training methods it was scientific, methodological and subject-specific literature applied. To reveal Lithuanian sport dance club coaches approach to sport dance technical training there was interview method used. To confirm or refute the results there was coaches used methods monitoring applied. There was qualitative analysis of the data carry out. The results were collated and summarized. The objective of the research is to reveal the sport dances technical training methods. After analysis of literature relevant to the topic of this work it was found that main dance sport technical methods suggested are: hold, movement, amount of turn, rise and fall, sway, alignment, position of the foot, foot work, hand positions, count and lead and follow. These methods are divided into detailed aspects that are advisable to carry out when training for sport dance technique. As revealed by analyzing the sport dance technique and its evaluation trends technical mastery of the dancer is one of the main aspect when dancer is evaluated in the competitions. Sport dance trainer has to have pedagogical-psychological knowledge as well as excellent knowledge in the subject of area. Interviews revealed that trainers approach to sport dance technical training is partly consistent with the one proposed in the literature. Trainers distinguished following methods: training of the upper part of the body, training of the lower part of the body, training of the body motion on the plane, training of musicianship, training of dancing in the pair, coordination of whole body and training of dancing technique. Respondents believe that application of theoretical material plays an important role in dancer’s technical training however it is necessary to take into account the dancer’s physique and capabilities. These factors determine how much it will deviate from the theoretical material. Monitoring the work of trainers revealed that trainers used methods complement their statements about sport dance technical training and basically corresponds to the material presented in the literature. Trainers uses methods as follows: repetition of basic steps, repetition of dance character steps, repetition of choreographies, training of the body motion on the plane, application of theoretical knowledge, training of stamina, intensive group management and trainee’s differentiation. It can be seen how every method adapts to the trainee’s physical capabilities and small change has no significant impact on final result. Applicable methods reflect that leaders of both clubs take into account the methodical books about movement technique fulfillment released by the World Dance sport Federation however in practice methods slightly changes depending on each dancer’s physiques. |
