Ugdymą keičiančios mentoriaus ir studento dialogo patirtys ugdymo procese

Abstract

Mentorystė laikoma viena perspektyviausia pedagogų tobulėjimo strategija. Studentui pedagoginės praktikos metu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje reikalinga patyrusio mentoriaus pagalba. Šiandien aktuali tampa dialoginė mentorystė, kurios įrankis – dialogas. Dialoginėje mentorystėje nuolat vyksta mentoriaus ir studento sąveika. Moksliniai tyrimai rodo, kad sąveikos kūrimas dialoginėje mentorystėje yra labai svarbus, jis lemia sėkmingą tolesnį mentoriaus ir studento komunikavimą bei bendradarbiavimą. Dialoginėje mentorystėje daug dėmesio skiriama mentoriaus ir studento santykių sukūrimui siekiant sumažinti tarpusavio santykių hierarchijos poveikį. Vyksta nuolatinis bendras mokymosi procesas, diskutuojama, reflektuojama, gaunams ir teikiamas grįžtamasis ryšys, taip kartu kuriamos bendros prasmės, bendri būdai, tikslai, o abu mentorystės dalyvai turi galimybę augti kaip asmenybės ir profesionalai. Todėl mentoriaus požiūris į dialoginę mentorystę, jos ypatumus ir transformuojantį poveikį studento, mentoriaus tobulėjimui ir ugdymo praktikos kokybei, yra svarbus. Darbe siekiama išanalizuoti dialoginės mentorystės ištirtumą mokslo šaltiniuose ir tyrimu atskleisti jos sampratą, ypatumus ir transformuojantį poveikį.

Mentoring is considered as one of the most promising strategies of pedagogical improvement. The student needs the help of an experienced mentor during the period of his pedagogical practice. Today the dialogic mentoring is becoming more relevant. Its tool is dialogue. Inside the dialogic mentoring takes place the continuous interaction between the student and the mentor. Scientific research proves that the creation of interaction in dialogic mentoring is very important. It predetermines successful further collaboration and communication between the student and the mentor. In dialogic mentoring lots of attention is given to the creation of relationship between the student and the mentor in order to decrease the impact of hierarchy in their interrelationship. The continuous and mutual process of learning takes place as well as discussion, reflection and feedback. In such way common meanings, methods, aims are created. Both participants of mentoring have an opportunity to grow as personalities and professionals. That is why mentor’s approach to dialogic mentoring, its peculiarities and transformational effect to student’s and his own improvement as well as to the quality of educational practice is important. This thesis aims to analyze the exploration of dialogic mentoring in scientific sources, and by research to reveal its conception, peculiarities and transformational effect.