Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų kompetencijų ugdymas

Abstract

Mokymosi visą gyvenimą samprata šiuolaikiniame jos raidos etape numato sisteminę dermę tarp skirtingų besimokantį individą supančių aplinkų: visuomenės, rinkos, valstybės. Siekiant sukurti mokymosi visą gyvenimą perspektyvą nacionaliniame kontekste, būtina nustatyti nuolatinio švietimo prioritetus (visuomenės, rinkos, valstybės atžvilgiu) ir strategijoje užtikrinti jų sisteminę dermę. Darbe analizuojama teorinė pedagogų kompetencijos ir kvalifikacijos kėlimo medžiaga: pateikiama kvalifikacinių kategorijų samprata, naujųjų mokytojų vaidmenų palyginimas su senaisiais, nagrinėjamos kompetencijos bei jų reikšmė mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių mokytojų kvalifikacijos kėlimą bei su juo susijusių procesų apžvalga, institucinė struktūra, atsakinga už kvalifikacijos kėlimą bei jų indėlis į kvalifikacijos kėlimo procesą. Atkreipiamas dėmesys į naująjį 2007 metais rugpjūčio 3 dieną priimtą Europos Bendrijų Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Dėl mokytojų rengimo kokybės gerinimo“. Praktiniu tyrimu nustatyta, kad pedagogai kvalifikacijos kėlimą traktuoja kaip labai svarbų ir rimtą savo profesijos sudėtinę dalį; mokytojai daugiausia informacijos apie kvalifikacijos kėlimą sulaukia iš mokyklos administracijos arba kolegų; ryški tendenciją į mokytojų gaunamą kvalifikaciją seminarų, metodinio darbo ir paskaitų formas; didesnė dalis mokytojų nurodė, kad savišvieta jie užsiima kartais, tas pats pasakytina ir apie darbą komandoje kuriant programas ir projektus; mokytojams trūksta galimybių stažuotis; mokytojų tarpe vyrauja neigiamas nusistatymas kvalifikacinių kursų atžvilgiu. Siekiant keisti visuomenės nuostatas nuo mokymosi visam gyvenimui į mokymąsi visą gyvenimą būtina kurti modernią, paslaugas teikiančią permanentinę švietimo sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam bet kokio amžiaus žmogui patekti į švietimo sistemą, judėti tarp švietimo pakopų ir ugdymo įstaigų, o, iš jų išėjus, sugrįžti ir tęsti mokymąsi.

The lifelong learning concept in the modern stage of its development provides a systematic conformity between the individual learners and the surrounding: society, market, state. In order to establish a lifelong learning perspective of the national context, it is necessary to set priorities for continuing education (public market, public relation), and the strategy to ensure their systematic conformity. Paper analyzes theoretical aspects of teachers’ education: content of qualifying category is given, comparing of new and old teachers certification system is discusses, competency and its meaning for teacher’s education is also presented. Legislative of teachers’ education is presented as well as institutional structure and its implication on the educational process. New Communication from the commission to the council and the European parliament „Improving the quality of teacher education” brought on 2007-08-03 is pointed out. Practical research pointed out that education is being handled as being very important part of profession by teachers; main information about education is released from school administration or colleagues; bigger part of teachers pointed out that self-education is not being used very often; teachers feels lack of possibilities to raise their qualification in foreign countries; among all of the respondents negative approach onto refresher courses preponderated. In order to change public attitudes from learning for life to lifelong learning is necessary to develop modern services providing permanent education system, which would allow each person of any age to enter the education system, to move between the tiers of education and training institutions, and from their left, return and continue learning.