| Abstract: | Darbo tikslas buvo: sukurti grindžiamąją teoriją, kuri atskleistų pagrindinį gyvenimo konsteksto rūpestį ir kokią reikšmę jis turi vertybių kaitai vėžio ligos patyrimo metu. Tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Atskleisti pagrindinį gyvenimo konteksto rūpestį, išryškėjantį onkologinės ligos patyrimo metu; 2. Įvardinti esminę kategoriją, pagrindines subkategorijas ir kategorijas, paaiškinančias išryškėjusio pagrindinio gyvenimo konteksto rūpesčio reikšmę vertybių kaitai onkologinės ligos patyrimo metu; 3. Palyginti žmonių, kurių artimasis sirgo/serga onkologine liga, ir žmonių, kurie patys sirgo/serga onkologine liga, gautus rezultatus; 4. Išnagrinėti onkologine liga sirgusių/sergančių žmonių galimas vertybių ir Havighurst asmenybės raidos teorijos akcentuojamų raidos užduočių sąsajas. Tyrimo duomenims surinkti buvo naudotas pusiau struktūruotas interviu su šešiais žmonėmis, kurių artimasis serga/sirgo onkologine liga, kalbėta apie artimųjų patirtį, ir su keturiais žmonėmis, kurie patys serga/sirgo onkologine liga. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo remiamasi autorių Straus ir Corbin grindžiamiosios teorijos duomenų analizės principais. Tyrime išryškėjo pagrindinis gyvenimo konteksto rūpestis – artumas. Individualių interviu metu su šešiais respondentais, kurie pasakojo apie savo artimo žmogaus onkologinės ligos patirtį, išryškėjo su artumu susijusios pagrindinės penkios gyvenimo konteksto sritys: santykis su šeima, socialiniai santykiai, laisvalaikis, asmeninės savybės, sveikata. Individualių interviu metu su keturiais respondentais, kurie patys serga/sirgo onkologine liga, išryškėjo su artumu susijusios papildomos dvi sritys: optimizmas ir pasitenkinimas darbu. Centrinę kategoriją sudaro dvi kategorijos: palankus artumas atsispindi kategorijoje buvimas šalia ir kategorijoje noras būti kartu; nepalankus artumas – kategorijose: nebuvimas šalia ir nenoras būti kartu. Vertybės kaita – mažiau/labiau vertinama atsispindi noras/nenoras būti kartu kategorijos rėmuose. Dažniausiai stebimas ryšys tarp buvimo šalia ir noro būti kartu (kai pozityvi aplinka – šeimos, draugų didesnis palaikymas, bendravimas skatina sergantįjį atsakyti tuo pačiu – pozityviu elgesiu, pozityviais jausmais bei labiau vertinant šeimą, draugus, laiką su jais, pozityviai keičiantis), bei tarp nebuvimo šalia ir nenoro būti kartu (kai negatyvi aplinka – šeima, draugai nerodo palaikymo, atsiriboja, iššaukia negatyvų sergančiojo reagavimą – ima mažiau vertinti šeimą, draugus, laiką su jais, išryškėja negatyvūs pokyčiai). Havighurst raidos užduočių ir vertybių sąsajų paieškos metu stebima, jog vėžiniu susirgimu sergantis žmogus suvokia, kad sekančios raidos užduoties gali ir nebūti, kad jis gali mirti. Tad atsirenka tas vertybes, tas raidos užduotis, kurios atitinka jo turimas gyvenimo sąlygas ir galimybes – matomas raidos užduočių galimas perorganizavimas.
The aim of this thesis: to develop a grounded theory to reveal the main concern in life context and the role it plays in the changing values suffering from oncological disease. The following tasks were identified: 1. To reveal the main concern in life context which elucidates in suffering from oncological disease; 2. To name the fundamental category, main sub-categories and categories explaining the significance of the main concern in life context for the changing values in suffering from oncological disease; 3. To compare the results of people who have / had relatives with oncological disease and people who themselves had an oncological disease; 4. To analyse potential links between the values of people who have / had an oncological disease and developmental tasks emphasised in the Havighurst‘s theory of personality development. The data for the research was collected by a partially structured interview with six people who are relatives of current or former cancer patients by speaking about the experience of their close ones and with four people who themselves had an oncological disease. The principles of Strauss and Corbin ground theory analysis were used to analyse the research data. The main concern in life that is closeness became apparent whilst suffering from oncological disease. The individual interviews with six respondents who shared the experience of an oncological disease of their close ones revealed five main categories in life context related with closeness: relationship with a family, social relations, leisure time, personal attributes and health. During the interviews with four respondents who themselves had an oncological disease two additional areas related with closeness came to light: optimism and work satisfaction. The essential category of closeness is made up of two categories: positive closeness revealed in the categories being together and in the category a wish to be together; negative closeness in the categories: not being together and unwilling to be together. Change of a value and whether it is regarded as less or more important is reflected within the scope of the category of willingness / unwillingness to be together. Most commonly observed relation between being together and willingness to be together (when the environment is positive such as support from family and friends, communication encourage the patient to respond in the same manner, i.e. by positive behaviour, positive feelings and thus by appreciating the family, friends and the time spent with them more, the patient positively changes himself/herself), and not being together and unwillingness to be together (when the environment is negative, i.e. no support from family and friends, the family and friends distance themselves and thus the patient‘s reaction is negative – he/she starts to value the family, friends and the time spent with them less, negative changes become apparent). During the study of Havighurst‘s developmental tasks and correlation values it has been observed that a patient with oncological disease comprehends that the next developmental task might not follow, that he/she might pass away. Therefore he/she picks the values and those developmental tasks which correspond with his/her current conditions and possibilities – visible restructuring of developmental tasks. |
