| Abstract: | Vilniaus kraštas yra labiausiai Lietuvoje įvairių tautų apgyvendintas regionas. Paskutiniais metais spaudoje, Seime ir Kultūros ir Švietimo ministerijose politikų ir mokslininkų nagrinėjami teisės aktai, kurie labiausiai siejasi su tautinių mažumų švietimu. Šitos problemos susijusios su Vilniaus krašto bendruomenių atstovais, tačiau tarpkultūrinio ugdymo problemos, būtent liaudiškų dainų ir šokių kolektyvuose, nėra plačiai tyrinėtos. Tarpkultūrinis ugdymas šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje dažniausiai vertinamas, kaip sudėtinė pilietinio ugdymo dalis, įtrauktas į bendrojo lavinimo programas, tačiau tai yra ribotas požiūris. Svarbu pastebėti, kad muzika ir šokis yra galingas instrumentas tarpkultūrinio ugdymo procese. Vaikai ir jaunimas dalyvaudami tradicinių kolektyvų veikloje, tampa ne tik etninės kultūros vartotojais, bet ir jos kūrėjais. Darbo tikslas – nustatyti Vilniaus krašto liaudiškų dainų ir šokių kolektyvų tarpkultūrinio ugdymo ypatumus. Šiam tikslui pasiekti, iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę, metodinę literatūrą, siekiant atskleisti tarpkultūrinio ugdymo sampratą šiuolaikiniame kontekste; išanalizuoti Vilniaus krašto liaudiškų dainų ir šokių kolektyvų veiklą tarpkultūrinio ugdymo aspektu; nustatyti Vilniaus krašto liaudiškų dainų ir šokių kolektyvų meno vadovų požiūrį į tarpkultūrinio ugdymo galimybes jų kolektyvuose; nustatyti Vilniaus krašto liaudiškų dainų ir šokių kolektyvų narių požiūrį į tarpkultūrinio ugdymo galimybes jų kolektyvuose. Teorinėje darbo dalyje išanalizuota tarpkultūrinio ugdymo samprata. Aptarta tarpkultūrinio ugdymo ir tautinio identiteto sąveika. Taip pat, išanalizuota Vilniaus krašto kultūrų įvairovė, kalbama apie etninės kultūros puoselėjimą ir tautiškumo ugdymą liaudiškų dainų ir šokių kolektyvuose. Darbe išstudijuota mokslinė literatūra, atlikta švietimo dokumentų analizė, lyginimas ir apibendrinimas. Empirinio, kokybinio tyrimo dalyje atliktas iš dalies struktūruotas interviu, anketinė apklausa ir kokybinė gautų duomenų analizė, pritaikant etnografinio tyrimo strategiją. Tyrimo imtį sudarė totorių, žydų, rusų, lietuvių ir lenkų kultūroms atstovaujantys meno kolektyvų nariai ir vadovai. Tyrimo duomenimis nustatyta, kad tyrime dalyvavusių kolektyvų tarpkultūrinio ugdymo kokybė ir efektyvumas priklauso nuo meno vadovo: jo motyvacijos, įkuriant meno kolektyvą, tarpkultūrinės patirties didaktikos kompetencijų, tarpkultūrinio kompetentingumo, socialinių įgūdžių, analitinių ir informacinių įgūdžių. Tarpkultūrinio ugdymo procesą kolektyvų nariai sieja su kolektyvo išvykomis į užsienyje vyksiančius tarptautinius festivalius; galimybe mokytis įvairių tautų šokių; asmeninėmis pažintimis su užsienio kolektyvų nariais
Among all the areas in Lithuania, Vilnius Region is mostly populated by different nations. Recently, the legislation on the education of national minorities has been looked into by the media, scientists and politicians. The issues mostly concern the communities of Vilnius Region. Still, the problems of intercultural education relating to folk song and dance ensembles have not been thoroughly investigated. Intercultural education in a contemporary Lithuanian school is usually regarded as an integral part of civic education and is included in the curricula of general education. However, this is a narrowed approach. It is important to note that music and dance is a powerful tool for the intercultural education process. By participating in activities of traditional ensembles, children and youth become not only consumers of ethnic culture, but also its creators. The aim of the paper is to specify the features of intercultural education in folk song and dance ensembles of Vilnius Region. To that end, the following goals have been raised: to analyse the scientific and methodological sources in order to reveal the concept of intercultural education in modern context; to analyse the aspect of intercultural education in activities of folk song and dance ensembles of Vilnius Region; to determine the approach of artistic directors and members of folk song and dance ensembles of Vilnius region towards the opportunities of intercultural education in their ensembles. In the theoretical part I have analysed the concept of intercultural education and its interrelation to national identity. Moreover, I have also examined the cultural diversity of Vilnius Region, considered the nourishment of ethnic culture and the formation of national identity in folk song and dance ensembles, and carried out a study of scientific literature, the analysis of education documents as well as their comparison and summing-up. The empirical qualitative part of the study presents a partially structured interview, a questionnaire and a qualitative analysis of the data by employing the ethnographic research strategy. The study sample includes members and managers of arts ensembles representing Tatar, Jewish, Russian, Lithuanian and Polish cultures. The findings revealed that the quality and efficiency of intercultural education among the ensembles involved in the study depend on the artistic director, i.e., his/her motivation for establishing an arts ensemble, intercultural experience, didactic skills, intercultural competence, social and analytical skills as well as information literacy. Members of ensembles relate the intercultural education process with trips to international festivals abroad, opportunities to learn national dances, and personal acquaintances with members of foreign ensembles |
