| Abstract: | Tikslas: išsiaiškinti prielaidas sėkmingam įtraukiojo ugdymo vyksmui Lietuvos mokyklose mokytojų požiūriu. Uždaviniai: 1) išnagrinėti teorinius įtraukiojo ugdymo sistemos pagrindus; 2) atskleisti sėkmingo įtraukiojo ugdymo Lietuvos mokyklų bendruomenių kultūroje prielaidas; 3 išsiaiškinti įtraukiosios politikos formavimo mokykloje prielaidas); 4) nustatyti sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo praktikoje prielaidas; 5) atskleisti mokytojų požiūrį į įtraukiojo ugdymo prasmingumą Lietuvos mokyklose. Tiriamieji: Lietuvos mokyklų pedagogai. Iš viso apdorota 829 anketos. Darbo metodai: teorinėje dalyje naudota mokslinės, metodinės literatūros, dokumentų analizė ir interpretavimas. Empirinėje dalyje naudota anoniminė anketinė apklausa, duomenys apdorojami statistiniu paketu SPSS 21, naudojant aprašomosios statistinės analizės metodus. Atvirų anketos klausimų duomenys apdorojami taikant turinio analizės (content) metodą. Tyrimo rezultatai: Respondentų nuomone, mokyklos yra atviros visiems mokiniams, bet nepakankamos sąlygos, mokiniams jaustis laukiamiems, sėkmingai ugdyti(s). Įtraukioji kultūra Lietuvos mokyklose mokytojų požiūriu yra kuriama. Sudarytos sąlygos lankyti mokyklą: mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, turi galimybę lankyti ugdymo įstaigą, esančią arčiausiai jų gyvenamosios vietos, pavėžėjimo kliūtys gana sėkmingai išspręstos, bet fiziškas aplinkos pritaikymas ir specialiosios pagalbos teikėjų trūkumas daug pastangų ir finansinių resursų reikalaujantis aspektas. Stengiamasi didinti specialiųjų poreikių turinčių mokinių dalyvavimą ugdymo(si) procese, mažinti atskirtį. Mokyklose trūksta mokymui(si) ir dalyvavimui būtinų išteklių, ugdymo priemonių. Įgyvendinant praktiką, didžiausia kliūtimi tampa neskatinanti įtraukties finansavimo sistema, susijusi tiek su pedagogų parengimu ugdyti skirtingus poreikius turinčius mokinius, tiek su kokybiškesnio ugdymo užtikrinimu, atliepiančio poreikių įvairovę. Kai kuriose bendrojo ugdymo mokyklose įtraukusis ugdymas jau yra realybė: išpildytos visos sąlygos, mokiniai, turintys specialiųjų poreikių, gauna kokybišką ir jų poreikius atitinkantį ugdymą. 70,7 proc. respondentų pritarė, kad prasminga diegti įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, o 14,4 proc. tam nepritarė.
The aim of the study — to find out the assumptions for successful implementation of inclusive education in Lithuania schools from teachers‘ attitude. The five main tasks to achieve the results: 1) to expand the theoretical foundations of the system of inclusive education; 2) to find out the assumptions for successful implementation of inclusive education in Lithuania schools in the cultural context; 3) to figure out the assumptions in the context of inclusive policy formation in school; 4) identify the assumptions in the practical implementation context of inclusive education; 5) to find out the teacher‘s attitude about the significance of inclusive education in Lithuania schools. Investigatives - pedagogues of Lithuania schools. It was processed 829 questionnaires overall. The main research methods - in the theorical part of the study was used interpretation of nonfiction, methodical literature and documents analysis. In the empyrical part was used the authorless questionnaire interview, the data was processed by using the statistical package SPSS 21, using methods of analysis of descriptive statistics. Results of the research: respondents‘ opinion the schools are open for all learners, but there are insufficient conditions for learners to fell expected and to educate and be educated successfully. From teachers‘ attitude the inclusive culture is being developed in Lithuania schools. The concluded conditions to go to the schools: learners who have special needs, have a possibility to go to the nearest their living places schools, school transport problems are quite successfully resolved, but the adjusment of physical environment and the lack of special helpers are the aspects that require many attempts and financial resources. Efforts are being made to increase the number of special needs learners in education process, reduce the disjuncture. It is a lack of necessary resources for teaching and participation process, education tools. The biggest difficulty in the practise is the sponsorship system that do not motivate inclusion, related to both the preparation of pedagogues to educate the learners that have different needs and to the security of more qualitative education that concerned with the diversity of needs. In some comprehensive schools, inclusive education is a reality: all conditions are realized, learners that have special needs get qualitative education that meet their needs. 70,7 percents of respondents agreed that it is meaninfull to implant the inclusive education in comprehensive schools and 14,4 percents of respondents disagreed with this idea. |
