| Abstract: | Socialinio darbuotojo pagrindinis darbas yra kompleksinė parama šeimai. Socialinio darbuotojo taikomi metodai šiam darbui atlikti yra socialinio darbo efektyvumo pagrindas. Šio darbo tikslas buvo išnagrinėti kaip organizuojamas socialinis darbas su socialinės rizikos grupės šeimomis kaimiškoje vietovėje. Tyrimo objektas – socialinio darbo su socialinės rizikos grupės šeimomis organizavimas. Teoriškai įvertinus moksliniuose darbuose aprašytų socialinio darbo su rizikos šeimomis metodų ir atvejų tyrimus, buvo atlikta dabartinės šio darbo situacijos Lietuvoje ir pasaulyje kokybinės raidos analizė. Apibendrinant įvairių autorių skelbtą medžiagą socialinio darbo tema, galime teigti, jog kiekvienoje šalyje socialinio darbo pobūdį lemia tos šalies politinės ir ekonominės sąlygos. Lietuvos socialinės politikos modelis bendriausia prasme atitinka Rytų Europos modelį. Lietuvoje socialinio darbuotojo profesija yra gana nauja. Su rizikos grupės šeimomis dirba ne visi socialiniai darbuotojai, kiekvienoje seniūnijoje yra specialus etatas šiam darbui. Socialinės rizikos šeimos formavimosi priežastys yra labai įvairios, tačiau pagrindinės yra socialinė atskirtis, alkoholizmas, skurdas, nedarbas. Šios priežastys yra glaudžiai susijusios ir dažnai išplaukia viena iš kitos. Šiuo metu socialinės paslaugos šeimoms pagrinde yra teikiamos savivaldybių lygmenyje. Atlikus mokslinės literatūros, dokumentų analizę ir socialinių darbuotojų bei rizikos grupės šeimų apklausos duomenų apibendrinimą, prieita šių išvadų: 1. Socialinio darbo su rizikos šeimomis organizavimas priklauso nuo įstatyminės bazės, socialinių darbuotojų kvalifikacijos bei naudojamų darbo metodų. Socialiniam darbui su rizikos grupės šeimomis reglamentuoti Lietuvoje yra pakankama įstatymų bazė. 2. Atlikto tyrimo duomenys parodė, jog socialinių darbuotojų kvalifikacija yra pakankamai aukšta, tačiau tik 53 proc. socialinių darbuotojų išsilavinimas yra socialinio darbo krypties. Socialinių darbuotojų darbo sąlygas galima vertinti kaip geras ar bent patenkinamas. 3. Du trečdaliai socialinių darbuotojų dirba su socialinės rizikos šeimomis pagal metodiką, tik labai maža dalis socialinių darbuotojų, mano, jog metodika nereikalinga. Socialiniai darbuotojai Panevėžio rajono seniūnijose dirba taikydami nevienodus darbo metodus ir veikia pagal galimybes, pagal būtinumą, atsižvelgdami į vietoje esančią situaciją. Siekiant pastebėti darbo pažangą, socialiniai darbuotojai veda šeimos socialinę istoriją. 4. Socialiniai darbuotojai su rizikos šeimomis bendrauja įvairiais būdais – vyksta į namus, kviečiasi šeimų narius į seniūniją, kalbasi telefonu. Daugiau nei pusė respondentų teigia, jog klientus dažniausiai lanko kartą į savaitę, tačiau likusi respondentų dalis teigia, jog šeima lankoma nereguliariai. 5. Socialinės rizikos šeimos Panevėžio rajono seniūnijose dažniausiai yra nepilnos, vaikus augina vienas iš tėvų, tuo tarpu socialinės rizikos šeimų pagrindinės pajamos gaunamos iš socialinių pašalpų. 6. Alkoholizmas yra dominuojanti socialinė rizika Panevėžio rajono seniūnijoje, apimanti keturis penktadalius apklaustų rizikos grupei priskirtų šeimų. Socialinės rizikos šeimos pagrindine problema beveik visos šeimos įvardino pinigų stygių. Socialinių įgūdžių stoką kaip dažnai pasitaikančią priežastį įvardino du trečdaliai respondentų, o kaip kartais pasitaikančią – dar ketvirtadalis. Taip pat rizikos šeimoms aktualu netinkamas bendravimas šeimoje ir nedarbas. 7. Socialinės rizikos šeimų atstovai Panevėžio rajone labai pasitiki socialiniais darbuotojais. Daugiau nei du trečdaliai jų nurodė, jog aktualias šeimai problemas padėtų išspręsti socialinis darbuotojas, o dar beveik pusė nurodė – jog seniūnija. 8. Pagrindinės socialinio darbo kryptys, teikiant pagalbą rizikos grupei priklausančioms šeimoms yra: prevencija, pagalba ir informacijos socialinės rizikos šeimoms teikimas. Remdamiesi tyrimų rezultatais,galime pateikti šias rekomendacijas: Socialinio darbo gerinimui kaimo vietovėse su rizikos grupės šeimomis dirbantiems darbuotojams rekomenduotume aktyviai bendrauti su įvairiomis valstybinėmis ir nevalstybinėmis institucijomis, kaimo bendruomenėmis, šių šeimų giminaičiais ir kt. Būtina skatinti socialinės rizikos šeimų narius patiems aktyviau dalyvauti sprendžiant iškilusias problemas. Socialiniams darbuotojams rekomenduotume teikti informacinio pobūdžio pagalbą socialinės rizikos šeimų nariams bei rengti jiems, ir visiems pageidaujantiems, mokymus alkoholizmo prevencijai bei socialinių įgūdžių ugdymui.
The aim of social work is the assistance and support to risk family. Social worker methods to carry out this task are the working efficiency of the basis. The objectives of the present study were to consider how the social work with families of social risk performed at the country district. The object of investigation is the organization of social work with families of social risk at the country district. Theoretically assessment of scientific work and methods of research in social work with risk families in the current situation in Lithuania and in the world was done. Summarizing the various materials announced the theme of social work we can to maintain that the nature of social work in the each country determined by political and economic conditions in this country. The social worker profession is relatively new in Lithuania. Lithuanian social policy model coincides with the East European social policy model. Social risks of risk family formation are very different but the main causes of social exclusion, alcoholism, poverty, unemployment. These reasons are closely related and often result from one another. State institutions giving official numbers of families living under social risk shows that at the year 2007 in Lithuania the number of risk families was 11 958, and in Panevežys country district 306. At this time services for social risk families most often granted to the municipality level. The scientific inquiry of the social workers and members of the risk families accomplished at the Panevėžys district wards. Study carried out the survey method. The survey involved social workers in eleven wards of Panevėžys district. Denote the data of investigation we can state that the number of social risk families at the ward ranging from 10 to 40. In all wards from 2007 is to establish additional social worker posts particularly to work with social risk families, nevertheless the staff's workload is high, therefore, difficult to organize assistance for all families. To be out to solve risk family problems in their embryonic stage is necessary preventive work with family and its members. Currently, due to the abundance of social problems, generally work does with the consequences. In order to cope with risk family problems needed the intervention of measures together with district administration, Rights of the Child Protection specialists, medical and police personnel. Having summarized the findings of the theoretically assessment and synthesis of empirical research data the following conclusions may be drawn: 1. The organization of social work with social risk families depends to country legislative, qualification and work methods of the social workers. There is a sufficiency legislative to regulate social work with social risk families in Lithuania. 2. The data of investigation showed, that just 53 percent of social workers have the right qualifications for the job. The social workers' working conditions can be seen as good, or at least satisfactory. 3. Two-thirds of respondents work in accordance with the methodology, and the few of social workers maintain that methodology is unnecessary for its job. Social workers in wards of Panevėžys district worked in conformity with variant methodology, and works as possible, according to need, depending on the situation locally. In order to observe the progress of work, social workers note a family social history. 4. Social workers with family of social risk communicate in different ways. They make visits into risk family house, called family members to the social worker’s workplace, communicate by telephone. More than half of respondents propose that clients they usually attend once in a week but the other respondents say that they family of social risk visited irregularly. 5. The data of investigation showed, that the family of social risk in wards of Panevėžys district is usually incomplete, the children grow with one of the parents. The primary source of risk family income composed from child benefit and other social benefit. 6. Alcoholism is a dominant social risk in wards of Panevėžys district and the social workers propose that four fifths members of investigated risk family take to drink. The results of investigation show, that one of main problems of social risk family is tightness of money. The lack of social skills as some of the most common cause of designated two-thirds of the respondents and like every so often cause - a quarter of respondents. Inadequate communication in the family and unemployment is also relevant for the families of social risk. 7. The members of social risk family are depending upon the social workers. More than two-thirds of the respondents propose that the relevant problems they can deal with social worker and a half of respondents propose that problems can deal at the eldership. 8. The main directions of social work with social risk family are prevention, assistance and provision of information. Based on the results of the investigation we can make the following recommendations Improvements of social work in rural areas we can achieve like a result of social workers actively communicate with the various state- and non state institutions, rural community and relatives of the risk family. Unnecessary promote to social risk family members to actively participate in solving family problems. Social worker must provide informational assistance for social risk family members and other interested persons. |
