Tapatybės problema Jono Meko dienoraščiuose

Abstract

Šio magistro darbo tikslas – paanalizuoti tapatybės problemą Jono Meko dienoraščiuose. Pagrindiniai uždaviniai yra aptarti, kas apskritai yra tapatybė, kokias tapatybės rūšis išskiria įvairūs mokslininkai; panagrinėti, kaip tapatybė atskleidžiama J. Meko knygoje „Žmogus be vietos. Nervuoti dienoraščiai��� bei jo kino dienoraščiuose „Prarasta, prarasta, prarasta“, „Rojus dar neprarastas“ ir kt. Taip pat dienoraščiai nagrinėjami kaip autobiografija. Asmens tapatybė yra daugiasluoksnė, susidedanti iš įvairių socialinių, kultūrinių, etninių dalykų. Asmens Aš yra refleksyvus projektas, t.y. tapatumas nėra pastovus, o kintantis. Asmens biografiją galima prilyginti asmens tapatumui, nes jis formuojasi per laiką. Ribinėse situacijose žmogui tapatybė iškyla kaip problema. J. Meko dienoraščiuose galima išskirti socialinės, tautinės ir kultūrinės tapatybės problemas. Socialinę tapatybę galima būtų apibrėžti kaip priklausymą tam tikrai socialinei grupei. Menininkas visa savo esme yra lietuvis ūkininkas, tačiau tas supratimas yra problemiškas, nes jis gyvena ne kaime, ne Lietuvoje, jis neturi ūkio. J. Meko savęs, kaip ūkininko, apibrėžimas yra iliuzinis. Autoriaus tautinę identifikaciją galėtume priskirti moderniajam nacionalizmo tipui. Panaudodamas ikimodernųjį etninį paveldą, bendros praeities pojūtį, „pirmykščius“ etninius ryšius kaip subjektyvų pagrindą, jis stengiasi išsaugoti savo tautinę tapatybę. Meko kultūrinė tapatybė yra susiformavusi iš lietuvių ir pasaulio kultūrų. Svarbiausia yra tai, kad dalyvaudamas pasaulio kultūroje Mekas stengiasi ir išlieka lietuviu. Meko filmai taip pat yra jo dienoraščiai, kuriuose atsiskleidžia menininko tapatybė. Filmuose jis fiksuoja pasaulį per savo patirties prizmę. Visų menininko filmų išeities taškas yra praradimo jausmas. Dienoraščio rašymas autoriui tampa alternatyva nenužmogėti. Tai būdas įsigilinti į save, apmąstyti savo būtį, gyvenimą, įvertinti save kitų žmonių, svetimos aplinkos kontekste. Jono Meko dienoraščiai yra kaip autobiografija, kurioje yra apmąstoma savo paties būtis, išlikimo gyvenant svetur klausimai. Egzilis yra egzistencinis žmogaus išgyvenimas, todėl santykis su Lietuva tampa svarbiausias asmeninio, gyvybiškai svarbaus, prigimties tęstinumo pagrindas skeldėjančių prasmių, trūkinėjančių identitetų pasaulyje.

The aim of this master’s paper is to analyze identity problem in the diaries of Jonas Mekas. The main objectives are to discuss what identity is in general, what kinds of identity are distinguished by scholars; to analyze how the identity is revealed in the book by J. Mekas “A man without a place. Nervous diaries” as well as in his cinema diaries “Lost, lost, lost”, “Heaven is not lost” and others. Also the diaries are analyzed as an autobiography. Individual’s identity is multi-layered, comprising of various social, cultural, ethnical components. Individual’s “I” is a reflexive project, i.e. identity is unstable and changing. Individual’s biography can be compared to his identity because it forms in the period of time. In limitary situations identity arises as a problem for a man. In J. Mekas diaries social, national and cultural identity problems are distinguished. Social identity can be described as dependence to particular social group. An artist in all his nature is Lithuanian farmer, but this understanding is problematic because he lives nor in the countryside, nor in Lithuania and he does nor own a farm. The description of J. Mekas as a farmer is illusory. Author’s national identity could be attributed to the type of modern nationalism. He tries to save his national identity through using pre-modern ethnic heritage, the sense of common past, and primitive ethnic relationships as a subjective basis. Mekas’ cultural identity is formed out of Lithuanian and worlds cultures. The most important fact is that while participating in world culture, Mekas tries to and remains Lithuanian. Mekas’ films are his diaries as well where artist’s identity is revealed. In films He records the world through his own experiential prism. The baseline of his all movies is the sense of loss. For the author Diary writing becomes an alternative to remain as a person. It is a way to fathom into oneself, to reflect on ones own entity, life, evaluate oneself in the context of other people and outlandish environment. The diaries of Jonas Mekas is as a way of autobiography where ones won being, the questions about survival while living elsewhere are reflected. Egzilis is an existential individual experience, thus the relation with Lithuania becomes the main reason for personal, vitally important nature’s succession in the world of cleaving meanings and splitting identities.