Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/117628
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Vidūnienė, Lina
Title: Abiturientų migracinės nuostatos: Druskininkų atvejis
Other Title: Migratory attitude of the graduates: case of Druskininkai
Extent: 57 p.
Date: 9-May-2009
Keywords: Emigracija;abiturientų migracinės nuostatos;protų nutekėjimas;jaunimo emigracija;Migration;brain drain;migratory attitude of the graduates;emigration of young people
Abstract: Mūsų globalėjančiame pasaulyje per sienas liejasi tokia gausybė idėjų ir žmonių srautų, kokių istorija dar neregėjo. Todėl apie emigraciją šiandien diskutuoja visi ir tie, kurie dar neišvažiavo, ir tie, kurie nesiruošia emigruoti, ir tie, kurie jau paliko Lietuvą laikinai ar visam laikui. Migracija stebima ne tik šalies, bet ir Lietuvos miestų mastu. Jauna darbo jėga ar intelektualus jaunimas, palieka mažuosius Lietuvos miestus, pasmerkdami juos merdėti. Šiame darbe nagrinėjamas mažo miesto – Druskininkų atvejis. Miesto problema – nemažejanti ir nenutrūkstanti jaunų žmonių emigracija: darbo jėgos, taip pat protų nutekėjimas. Tyrimo objektas darbe, tai abiturientai – žmonės, jau turintys susikūrę tikslus ar vizijas ir šiuo metu esantys ant tam tikro pasirinkimo slenksčio. Darbo tikslas - išsiaiškinti Druskininkų miesto jaunimo, tiksliau abiturientų, migracines nuostatas. Rašant darbą naudotasi kiekybinu ir kokybiniu metodais. Buvo anketuojami Druskininkų abiturientai ir atliktas interviu su savivaldybės darbuotojais. Teorinėje – apžvalginėje dalyje naudotasi įvairių užsienio ir lietuvių autorių darbais, nemažai straipsnių ir pranešimų apie emigraciją rasta internete. Migracija turi įtakos daugeliui visuomenės gyvenimo socialinių ir ekonominių reiškinių. Gyventojų migracijos priežastys yra įvairios: ekonominės, politinės, religinės, šeimyninės ir kitos. Jos apimtį parodo absoliutus migrantų skaičius, tenkantis valstybei, miestui ar regionui per tam tikrų laiką (mėnesį, metus). Migruojama dažniausiai siekiant geresnių sąlygų - darbo arba gyvenimo. Skiriamos dvi pagrindinės gyventojų migracijos rūšys: vidinė ir tarptautinė. Plečiantis Europos Sąjungai, per sienas plūstelėjo didžiulė migracijos banga. Europos Sąjungos narės - senbuvės, į kurias imigrantai plūsta jau seniai, turi savas migracijos politikos priemones, o naujosios narės, kurioms gausios imigracijos klausimas gali tapti itin opiu ir aktualiu bet kuriuo metu, tik dabar imasi kurti migracijos politikas bei valdymo sistemas. Tame tarpe atsiduria ir Lietuva. Emigracija iš Lietuvos jau sukelė nemažai neigiamų pasekmių: aiškiai matomą gyventojų skaičiaus mažėjimą, įvairiose ūkio šakose vis labiau didėjantį specialistų ir darbo jėgos trūkumą, neretai įvardijamą kaip vieną pagrindinių ekonomikos plėtros trukdžių dabar ir ateityje. Dauguma išvykstančiųjų – jaunimas. Tas iš dalies įtakoja ir gimstamumą šalyje. Taipogi, išvyksta dažniausiai valingesni, energingesni, ambicingesni. Narystė ES skatina ne vien provincijos miestų ir miestelių, kaimo jaunimo emigraciją. Aukštos kvalifikacijos žmonės irgi priima sprendimus siekti profesinės karjeros svetur. Tai yra vienas labiausiai nerimą keliančių aspektų – jau kuris laikas vykstantis vadinamasis protų nutekėjimas, t.y. aukštos kvalifikacijos darbo jėgos praradimas ir dėl to mažėjantis šalies ekonominis / inovacinis / konkurencinis potencialas. Šiandien Druskininkai po sąstingio, ištikusio žlugus sovietmečiui, vėl iškilo kaip modernus kurortas, kurį jau galima drąsiai pavadinti tarptautiniu. Druskininkų savivaldybė į savo plėtros programą yra įtraukusi žmogiškųjų išteklių išlaikymo, pritraukimo į miestą galimybes. Ši programa siekia jei ne sustabdyti migraciją, tai nors paskatinti jaunimą sugrįžti. Įgyvendinus jaunimo politikos programą pagerės jaunimo veikla ir dalyvavimas Druskininkų savivaldybės visuomenės gyvenime, kurie turės įtakos Savivaldybės ekonominei, socialinei ir kultūrinei raidai. Aktyvi veikla ir dalyvavimas taip pat turėtų paskatinti jaunimo sėslumą. Darbe iškelta hipotezė: „Druskinkų jaunimo emigracines nuostatas daugiausia lemia ekonominiai motyvai, o politiniai, kultūriniai veiksniai bei patriotizmo stoka neturi lemiamos įtakos“. Išanalizavus anketas, ši hipotezė pasitvirtino. Tyrimo išvados: Druskininkų abiturientų migracijos patirtis yra didelė - beveik kas antras respondentas savo artimoje socialinėje aplinkoje turi migrantų: labai artimų, arba tolimesnių giminių. Absoliuti dauguma respondentų teigiamai vertina pačią emigraciją: yra teigiamas ryšys tarp emigracinės patirties ir palankumo vertinant. Teigiamą požiūrį į emigraciją, daugiausia galima sieti su ekonomine nauda. Emigruoti verčia daugiausia paskatos rasti geriau apmokamą darbą. Politinės, kultūrinės ir patriotinės nuostatos emigracijai pagrindinės įtakos nedaro. Patriotizmo stoka įtakotų 6%, kultūrinės priežastys 2%, demografinės – 3%. Dauguma apklaustųjų ketina siekti universitetinio išsilavinimo, o tai galėtų reikšti, kad baigę mokslus, jie neieškos žemiausio rango darbo ar pareigų – čia atsiranda pavojus nesulaukti grįžtančiųjų, nes visada daugiausia darbo vietų yra paprastiems darbininkams, aptaraujančiam personalui - visas miestas daugiau orietuotas į paslaugų sektorių. Tik kas trečias respondentas, iš planuojančiųjų emigruoti, yra tvirtai nusprendęs grįžti. Pačių apklaustųjų nuomone, gerinamos ekonominės sąlygos, galėtų paskatinti jaunimą grįžti ar pasilikti. Abiturientų nuomone, LR Vyriausybė, taip pat Druskininkų savivaldybė, nesiima pakankamų priemonių stabdyti emigracijai. Tačiau kaip parodė apklausa, 88% visų respondentų mano, kad savivaldybė yra pajėgi pristabdyti emigraciją. Žvelgiant į ateitį, daugumos nuomone, visi darbingi Druskininkų gyventojai bus emigravę, tačiau dauguma šį miestą mato kaip „svajonių kurortą“ . Iš to galima daryti išvadą, kad jokie veiksniai ar privalumai, gyvenant sveikoje ir saugioje aplinkoje, šiandieniam lietuviui nedaro lemiamos įtakos. Viena didžiausių priežasčių, renkantis gyvenamąją vietą yra tik didesnė ekonominė nauda.
In our global world a lot of new ideas and people flow goes through the boards that the history has not seen. For this reason everybody is talking about migration: those who did not go out yet, those who are not going to leave and those who already left Lithuania for some time or forever. Migration is overviewed not only in the measure of the country but also in the measure of the cities of Lithuania. Young labour force or intellectual youth leave small towns of Lithuania and so condemn them to flounder. In this work the case of small city Druskininkai is researched. The problem of the town is not decreasing and unceasing emigration of young people: labour force and also mind drift. The object of research at this work is graduates – people who already have goals and visions designed and who are at the step of some choice. The goal of work is to ascertain the attitude of migration of youth, precisely graduates, living in the city of Druskininkai. Quantitative and qualitative research methods were used while writing this work. Graduates of Druskininkai secondary schools were questioned with the questionnaires and municipality workers were interviewed. Different foreign and Lithuanian authors’ works were used in the theoretical – survey part, some articles and presentations were found on the internet. Migration has influence on many social and economical appearances of the society. Migration reasons of the citizens are different: economical, political, religious, familial and other. Absolute amount of migrants fallen to the country, to the city or region in a period of time (a month, a year) shows extend of migration. The reason of migration is often the objective of better living or work conditions. There are two main sorts of citizens’ migration parted; it is internal and international migration. In the process of European Union expand big wave of migration flowed through the boards. Old members of European Union which have long experience of migration have their own migration policy implements. New members, for which heavy migration may become especially sore and actual question each time, only currently start establishing migration policies and management systems. Between these countries appears Lithuania. Emigration from Lithuania already caused a lot of negative outcomes: visibly seen decrease of citizens, lack of specialists and labour force in different economy subjects often named as one of the main economy development retardation causes currently and in the future. Most of the migrants are young people. This partly causes birth-rate in the country. Generally forceful, more dynamic, ambitious people leave. Likewise, membership in the EU induces emigration of youth not only from the province regions, country side. People with high qualification also decree to reach for processional career in a foreign country. This is one of the most problematic aspects – for a period of time passing so called mind flow; it is labour force with the highest qualification forfeiture and therefore decreasing country economical, innovation, competitive potential. Currently Druskinikai after stagnation stricken after collapse of Soviet Union rose as a modern resort which already may be called international. Druskininkai city Municipality involved human recourses retention and attraction to the city potential to its development program. This program pursues to induce the youth to come back if not to stop the migration. After implementation of this program youth activity and participation in the social life will improve; that will have an influence on Municipality’s economical, social and cultural development. Active proceeding and participation also should induce the settlement of young people. There was the hypothesis raised in this work that “Economical reasons mostly cause emigrational attitudes of the youth of Druskininkai city and political, cultural factors and lack of patriotism does not have crucial impact”. After analysing the questionnaires, this hypothesis was proved out. Results of the research: The experience of Druskininkai graduates migration is broad; almost every second respondent has migrants in his close social environment: very close or further relatives. Absolute majority of the respondents positively rate the migration; there is a positive connection between emigrational experience and acceptance in evaluation. Positive attitude to emigration may be associated with economical benefit. The reason of emigration is often an attempt to get a better paid job. Political, cultural and patriotic attitudes do not have principal influence on emigration. Lack of patriotism would influence 6%, cultural causes 2%, demographic – 3% of respondents. Most of people questioned are going to reach for university education; this may mean that after graduation they will not want the lowest grade of work or position and there an alert that they may not come back appears because always most of work positions are offered for unqualified workers, auxiliary personnel – the city of Druskininkai is more oriented to services sector. Only every third respondent who is planning to emigrate is decisively minded to return. In an opinion of questioned people the improvement of economic conditions could induce the youth to return or stay. In an opinion of the graduates, the Government of the Republic of Lithuania, also Druskininkai city Municipality, do not take enough implements to stop the emigration. However, as the inquiry showed, 88% of the respondents think that the municipality is able to suspend the emigration. Looking to the future, in an opinion of the majority, all of employable citizens of Druskininkai will be emigrated, though most see this city as “dream resort”. From this the conclusion may be made that none of the factors or advantages of living in healthy and save environment makes any crucial influence to today’s Lithuanian. One of the most important reasons for choosing a place of living is higher economic benefit.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/117628
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

21
checked on May 1, 2021

Download(s)

11
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.