Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas pradinėje mokykloje

Tema Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas pradinėje mokykloje Tyrimo objektas Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas pradinėje mokykloje Tyrimo tikslas Paanalizuoti ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą pradinėje mokykloje Tyrimo uždaviniai  Išanalizuoti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo politiką ir praktiką Europoje ir Lietuvoje  Aptarti privalomam ankstyvajam užsienio kalbų mokymui skirtas pasirengimo strategijas  Apžvelgti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įtaką vaikui  Išsiaiškinti pradinių klasių mokinių tėvų ir mokytojų požiūrį į privalomą ankstyvojo užsienio kalbų mokymą Tyrimo metodai 5. Mokslinės, pedagoginės, psichologinės medžiagos analizė. 6. LR švietimo įstatymų, programų, tarptautinių strategijų analizė. 7. Anketos analizė. 8. Matematinė-statistinė analizė (duomenų apdorojimas SPSS 10 programa). Tyrimo respondentų charakteristika 126 respondentai: pasirinktų Kauno miesto mokyklų pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojai bei pradinių klasių moksleivių tėvai ir 4 Kauno miesto švietimu, užsienio kalbų mokymu bei pedagogine psichologine pagalba besirūpinantys ekspertai. Išvados Išanalizavus Europos Sąjungos šalių užsienio kalbų politiką ir praktiką, nustatyta, kad visoje Europoje vyrauja bendra tendencija ankstinti užsienio kalbų mokymo pradžią. Kadangi anglų kalba dominuoja visose šalyse, todėl jos mokymasis itin sparčiai populiarėja. Lietuvai įstojus į ES užsienio kalbų vartojimas tapo bene svarbiausias veiksnys, todėl atsižvelgiant i Europos užsienio kalbų mokymo ankstinimą, bei tėvų pageidavimus Lietuvos ŠMM patvirtino privalomo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programą. Tam, kad privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas būtų pradėtas sistemingai teikti visose pradinį ugdymą vykdančiose mokyklose, buvo parengtas atnaujintas bendrosios ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programos projektas. Parengta tikslinė kvalifikacijos tobulinimo sistema, skirta užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją turintiems mokytojams, organizuotas pradinių klasių mokytojų perkvalifikavimas, parengtos metodinės rekomendacijos mokytojams dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais. Vykdomas visuomenės informavimas, organizuoti konferencijos-seminarai. Atlikus psichologės ir pedagoginės literatūros analizę, paaiškėjo, kad 5-9m. vaikai yra patys imliausi mokytis kalboms. Tuomet formuojasi kalbų centrai, vystosi motorika. Dvikalbių vaikų mąstymas kūrybiškesnis, nes jie turi metalingvistinę nuovoką, sugeba gretinti kalbas. Tačiau sąvokų ir sampratų formavimuisi gimtąją kalba gali likti per mažai erdvės. Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas rekomenduotinas gabiems vaikams. Pabrėžtina, kad tokio amžiaus vaikus reikia mokyti pagal atitinkamą metodiką: užsienio kalbos pamokėlės netūrėtų būti trumpesnės nei įprastai ir į pamokos struktūrą reikėtų įtraukti žaidimus. Duomenų analizė parodė, kad mokytojų ir pradinių klasių moksleivių tėvų požiūris į privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įvedimą yra teigiamas ir naudingas ateities kartoms, norinčioms veiksmingai integruotis į Europos švietimo, ekonominę, socialinę, kultūrinę ir visuomeninę erdvę, bendrauti ir bendradarbiauti su kitų ES šalių piliečiais. Daugumos respondentų nuomone, įvedus privalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą nuo 2 klasės, mokinių krūvis nepadidėtų. Teigiamą tėvų požiūrį įtakoja pačių tėvų aukštas išsilavinimo lygis, vartojamų užsienio kalbų gausumas. Trys ketvirtadaliai apklaustų tėvų nesutinka, kad turėtų būti galimybė rinktis, kokią kalbą mokytis. Pasisakoma už vienos privalomos užsienio kalbos mokymą pradinėse klasėse.

Theme Early education of foreign languages in primary school. Research object Early education of foreign languages in primary school. Research goal To analyze of foreign language teacher’s, primary school pupil’s parents and expert’s point of view concerning early compulsory education of foreign languages Research tasks  To analyze the policy and Lithuanian and European practice of early learning of foreign languages.  To discuss the preparation strategy of early compulsory education of foreign languages.  To overlook the influence of early compulsory education of foreign languages to the child.  To interrogate teacher’s and pupil’s parents point of view concerning early compulsory education of foreign languages Research methods 9. The analyzis of scientific, pedagogical and psychological literature. 10. The analysis of educational laws, programs of Lithuanian Republic and evaluation of international strategy. 11. Analysis of questionnaires. 12. Mathematical-statistical analysis (via data treating program SPSS 10). Research respondent’s characteristics Overall – 126 respondents: teachers of primary school and foreign language, primary class pupil’s parents, 4 experts who are responsible for education, foreign languages and pedagogical, physiological help. Conclusion After the researches of foreign language practice in European Union countries were made, the tendency was found that people are keen to start teaching foreign languages earlier. Due to the fact that English language is the most popular language in Europe it became foreign language No. 1 in Lithuania too. When Lithuania became the member of EU knowing foreign language became an important aspect, due to that Lithuanian Ministry of Education had submitted the program for compulsory education of foreign languages. For the sake of education of foreign languages to be taught earlier in every Lithuanian school a project had been issued and renewed. A purposive qualification program had been issued which was intended for foreign language teachers – to upgrade their skills. Special methodical recommendations were issued for teachers who work with children with special mental abilities. Information about that was spread to the society, conferences had been organized. After the researches were made it was announced that children aged 5-9 years are vey keen on learning foreign languages. At that age language centers are developing in their brains. Bilingual children have more creative thinking because they have met linguistic wit, they can talk quicker. At the same time their native language can be damaged a bit due to the lack of space for its formation. Early learning of the foreign languages is recommended only for skilled children. It is noted that such children have to be taught using special methodic: lessons should be shorter and with games involved in these lessons. Analysis of data shows that attitude of teachers and elementary school pupils about introduction of compulsory early foreign language education is positive and useful for future generations, willing efficiently integrate into Europe educational, economical, social, cultural space, communicate and collaborate with citizens of other EU countries. By the opinion of majority respondents, after the introduction of compulsory early foreign language education in 2nd class, strain on pupils would not increase. Positive attitude of parents is influenced by the high education standard of parents, abundance of foreign languages used. Three out of four parents doesn’t agree that foreign language could be freely picked. Many of them think that one compulsory foreign language should be taught to all children.