Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/117399
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Bartnykaitė, Kristina
Supervisor: Junutytė, Laura
Title: Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris
Other Title: Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer
Extent: 72 p.
Date: 22-May-2012
Keywords: meno kūrinys;tiesa;hermeneutika;daiktas;patirtis;artwork;truth;hermeneutics;matter;experience
Abstract: Darbo pavadinimas yra Tiesos ir meno kūrinio santykis hermeneutinėje filosofijoje: M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Pagrindiniai tikslai yra tiesos ir meno kūrinio santykio analizė hermeneutinėje filosofijoje, tiesos sklaidos (skleidimosi) būdai meno kūrinyje. Keliamos problemos: kaip atpažinti ir suprasti meno kūrinyje slypinčią tiesą? kokia tiesa slypi meno kūrinyje ir ar ji atitinka klasikinę tiesos sampratą? Galbūt tiek tiesos, tiek meno kūrinio sampratos aptarimas šiandieniniame pasaulyje privalo turėti visiškai kitas paradigmas ir problemas? Pagrindiniai filosofai, kurie reikalingi šio darbo problemos išplėtojimui ir analizei, tai M. Heideggeris ir H. G. Gadameris. Kiti reikšmingi filosofai, tai A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Perkeris ir kt. Narpliojama meno kūrinio kaip specifinio daikto samprata, grožio ir skonio sąvokos, žaidimo, šventės ir simbolio sąsajos ir panašumai su meno kūriniu, psichinės distancijos ir meno antirealistiškumo sąvokos. Tai meno kūrinio galia – jis geba kalbėti dabarčiai ir būti suprastas dabar bei kalbėti ateičiai ir būti suprastas ateityje. Nepavaldus laikui, tačiau aktualus ir skatinantis norą išsiaiškinti paslėptus simbolius ir prasmes, įtraukiantis į savo naują tikrovę ir kviečiantis atrasti tiesą, kurią siekia parodyti kiekvienam. Tiesa, kuri aptinkama meno kūrinyje yra suprantama atskleidimo (gr. aletheia) prasme. Kiekvienas susitikimas su menu leidžia žmogui patirti savo baigtinumą transcendencijos prasme. M. Heideggeris siekia parodyti, kaip menas nukreipia žmogų į tam tikrą atverties „prošvaistę“ (Lichtung), kurioje išryškėja jo egzistenciją sutvirtinanti prasmė ir tiesa. Jis įvairiais būdais teigia, jog kaip tik meno matas rodo žmogaus ir būties ryšį. H. G. Gadamerio pagrindinis siekis yra parodyti, kad tiek savo santykiu su pasauliu, tiek kūrybinėmis pastangomis kurti formas ar dalyvauti formų žaidime mes siekiame sulaikyti praeinamybę. Kūrinys ne tik atskleidžia tiesą, bet ir steigia tikrovę, kuri yra kitokia nei įprasta, verčianti mąstyti ir atrasti. M. Heideggeris, rekonstruodamas Vakarų metafizikos tradiciją, iškėlė būtiškąsias grožio ir tiesos, techne ir poiesis sąsajas, o H. G. Gadameris teigė grožį esant viena svarbiausių žmogaus būties apraiškų, kurioje išryškėja žmogaus egzistencijos tiesa, vadinasi, ir jos likimas. Abiems mąstytojams buvo svarbi kalbos problematika ir jos sąsajos su meno kūrinyje slypinčios tiesos atskleidimu.
The name of the thesis is the “Relationship between the truth and the artwork in hermeneutical philosophy: M. Heidegger, H. G. Gadamer”. The main objective of the document is to analyze the relationship between the truth and the artwork in hermeneutic philosophy and the modes of spreading truth in the artwork. The following are the problems raised: How to recognize and perceive truth in the artwork? What kind of truth lies in the artwork and whether it corresponds to the classic conception of truth? The main philosophers needed for developing and analyzing the problem of the thesis are M. Heidegger and H. G. Gadamer. Other significant philosophers are A. Šliogeris, A. Sverdiolas, V. Rubavičius, B. Croce, De Witt H. Parker. The artwork is analyzed in the perspective of specific matter: the ideas of beauty and taste, the relation and similarities between the artwork and the game, celebration as well as symbol, the concept of mental dicstance and antirealism. The power of artwork lies in the ability of speaking at present and to be understood at present as well as speaking in the future and to be undertsood in the future. The artwork is not subject to time but is relevant and encouraging to reveal hidden symbols and points; it involves into its new reality and invites to discover the truth which is sought to be shown to everyone. The truth in the artwork is understood in the light of revelation. Every encounter with art enables human to experience his temporariness in the light of transcendence. M. Heidegger seeks to show, how art directs human to the specific flash of unclosing, in which the essence and truth emerges, strengthening his existence. As he points out in various ways, the measure of art indicates the relation between the human and the entity. The main objective of H. G. Gadamer is to show that we seek to stop our temporariness by our relationship with the world, by putting effort into creating artistic forms or taking part in the game of forms. The artwork not only reveals the truth, but also establishes the reality, which is different from usual – it makes us think and discover. M. Heidegger, recreating the tradition of western metaphysics, raised the worldly interface between the beauty and truth, the techne and poiesis; whereas H. G. Gadamer states that beauty is one of the most important manifestation of the human entity, in which the truth of human existence emerges, that means – the fate of the truth. The topic of language and history as well as its relation with the revelation of the truth in the artwork was important to both philosophers.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/117399
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

151
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.